The Buccaneers

Aš paimsiu. Ačiū.

Atsiprašau.

Atsiprašau.

Atsiprašau.

Motina, ko čia sėlinate?

Tuoj prasidės, o jo čia nėra.

Nane, lordas Ričardas neatvyko.

Viskas gerai. Leiskitės žemyn.

Kaipgi gali būti gerai?

- Končita apsirengusi? - Taip. Leiskitės žemyn.

Man niekad nebuvo lemta būti dėmesio centre.

Visuomet mielai leidau

- dėl to rungtis ... - Atvažiuos.

sesei Džinei ir draugėms.

Žinau, kad atvažiuos.

Mergaitės mokomos, kad jei istorija ne apie meilę,

tai apie tragediją.

- O manęs visai nedomino... - O jei neatvažiuos?

nė viena iš tų temų.

Visas pasaulis žinojo, kad mano geriausios draugės istorija apie meilę.

Staiga įsiplieskusią meilę su gražiu Anglijos lordu

galėjo lydėti tik didžiulės aukštuomenės vestuvės,

kad jos užtikrintai

sukeltų pavydą tiems, kas dar nepavydėjo Končitai.

Bet niekas nepavydi nuotakai, kurios jaunikis nepasirodė.

Ką nors matai?

- Nieko. O apačioje? - Na, svečiai beveik nepastebėjo.

- Konče, jis ateis. - Šiandien turėjo būt

pati gražiausia diena. Ir čia susirinko visi žmonės.

Vaje, nekenčiu jo. Neįsivaizduoji, kaip negaliu jo pakęsti.

Dieve.

Aišku, kad myliu jį. Žinau, kad myliu.

Tiesiog turėjau žinoti.

Vakar jis atrodė toks atitolęs.

Ričardas niekad nebūna

- toliau nei čia. - Nane.

Reikėjo jam pasakyt, ar ne?

Bet nenoriu, kad jis vestų mane iš pareigos,

noriu, kad vestų iš meilės.

Taip.

Aš pasmerkta.

Kur jis?

- Dauguma svečių jau savo... - Viskas bus gerai.

Pradėkime vilktis suknelę,

- gal jis tuoj pasirodys... - Ne, Nane. Nežinau.

- Ką darysime? - Aš atnešiu.

Ne, Nane, nekvailiok.

Ką tu darai?

Liaukis. Ką tu darai?

- Nane, pakvaišai. - Aš atnešiu.

- O Viešpatie. - Ką gi ji daro?

Ta mergina!

Aš ne bėglė ar dar kas.

- Ne! - Atsiprašau.

Ar jums tikrai reikia...

- Radau! - Taip, Nane!

Nane, atrodai kaip baidyklė.

Visuomet lauki tokių žodžių.

Eik vidun! Vestuvės!

- Taip, mano vestuvės. - Vyksta vestuvės.

- Ir niekas apie tai nenori kalbėti. - Ateik ir susitvarkyk.

- Vestuvėms. - Žinote apie jas?

Pasirodo, jose reikia būti švariam.

- Taip. - Kaip visi nerimsta.

Ar jūs norite tuoktis?

Ne... Aš ne... Tai ne...

Aš nesiperšu.

- Ateik, Nane. Man reikia tavęs. - Anabele, nebekelk sąmyšio.

Su motinomis sunku.

Ji ne motina, o mano guvernantė panelė Testvali.

- Prašau eiti vidun. - Taip.

Man tikrai reikia eiti...

Nane, žiūrėk! Jis čia. Ten Diko karieta.

Na žinoma, kad jis čia!

- Nane, nagi! Turiu apsirengti! - Jis čia!

Aš išteku!

Nane.

Klausyk, nieko nesakyk.

Šiąnakt nė bluosto nesudėjau. Privalai perduoti jį Končitai.

Ne. Manau, jog ir tu nenori, kad ji jį gautų.

Končita neturi jokios ydos.

Žinoma, kad neturi, tai tik dėl mano tėvų.

Neversk kaltės tėvams.

Žinoma, kad jie nenorėjo atvykti.

Aš visada gyva bėda.

Bet argi vasara nebuvo nuostabi?

- Su Končita? - Taip.

Nuostabiau nėra buvę. Bet ar ji derės Anglijoje?

Ar ji pritaps?

Končitos neįmanoma nepastebėti.

Ji kaip saulė.

- Šiandien... - Šiandien tik pasirodymas.

Končitos tėvui patinka, kad tu lordas,

jis nori visam Niujorkui parodyti, kiek pinigų uždirba.

Končita myli tave.

Vajetau.

Taip. O ko iš tavęs nori tėvai?

Nežinau. Turbūt, kad grįžčiau ir imčiau protingai elgtis.

- Dieve, Nane. Ji stebuklas. - Taip.

- Ji svaigina mane. - Taip! Tu ir Končita.

Kas nori elgtis protingai? Ir kas nori gyventi tylų gyvenimą?

Kur važiuoji?

Vidun vesti savo gražiosios...

nuostabiosios žmonos!

Nane,

pasakyk Končitai, kad aš myliu ją.

Ji tai jau žino, kvaily.

Vadeliotojau, prašom pro paradinį įvažiavimą. Aš vedu.

Nesu mačiusi nieko gražesnio už tave.

Išskyrus Džinę.

Ir Lizę.

Ir pudelį.

Na, tuomet tu - mano gražiausiųjų penketuke.

- Penketuke? - Ne, tikrai šešetuke.

Na tau tikrai neįdomu, ar kas nors tavimi žavisi.

Man neįdomu, ar manimi žavisi vyras.

Juk pati galiu žavėtis savimi.

Tu sudėtinga. Mes sudėtingos.

- Nieko, paimsiu... - Končita, kaip gražiai atrodai.

Atrodai nuostabiai.

Merginos, už naują pasaulį.

Santuokos, vyrai, pobūviai.

Nebūtinai tokia tvarka.

O kas svarbiausia?

Kas svarbiausia?

Mielosios, mes visada svarbiausios.

- Visada. - Visada.

Prisieksime krauju ar šampanu?

- Šampanu! - Žinoma!

KONČITA KLOSON

DŽINĖ SENT DŽORDŽ

LIZĖ ELMSVORT

MEIBELĖ ELMSVORT

NANĖ SENT DŽORDŽ

PAREMTA EDITOS VORTON ROMANU

Sėkmės.

Nepamirši manęs, kai nuvyksi į Angliją?

Gali priminti, kas tu tokia?

- Būk šventės siela. - Mes ir esam šventės siela.

Reikia nusirišt tuos keliaraiščius. Nuo jų perši.

Damos.

Atsiprašau.

Susitikim.

- Atsiprašau. - Atsiprašau.

Vis susiduriu su žmonėmis ant laiptų.

Taip. Na, pavojinga ant jų šokti.

Taip. Aš paprastai laiptais tik lipu.

Kartais kas dvi pakopas, jei apačioj stovi kas nors, ką labai malonu matyt.

Dabar pats netinkamiausias metas, bet aš turiu išvykti.

- Kur vykstate? - Namo. Mano motina miršta.

Dovanokit, negaliu patikėti, kad pasakiau tai balsu.

Gydytojai visada, žinote...

Dažniausiai jie mažai ką žino.

Tiek to, iki šio vakaro niekaip negalėjau

gauti laivo. Bet man tikrai metas...

Grįšite namo ir labai nudžiuginsite motiną.

Jei tik keliautumėt su manim.

Keliavau. Nuo ten iki čia.

Mūsų pirma kelionė.

Beje, aš Nanė. Nanė Sent Džordž.

Iki pasimatymo, Nane Sent Džordž.

Mes čia. Vidury prestižinio renginio.

- Ir prireikė tik penkerių metų. - Taip. Trumpų penkerių metų.

Brangioji, kai buvome kaimynės mažojoje Saratogoje,

kas būtų pagalvojęs...

Kad mums persikrausčius seksite iš paskos.

Tas nežabotas juokas.

Mieloji, dabar tu čia.

Mėgaukis.

Damos.

Na, turbūt čia gražiausi šventės vaizdai.

Žiūrėkit. Ponia Paramor.

Ji čia. Pažiūrėk į jos suknią.

Ponia Paramor.

Tikėjomės jus sutikti, kad pakalbėtume dėl kvietimų į bendruomenės pokylį.

Aš ponia Sent Džordž, ponia Paramor.

O čia manoji Džinė. Viena iš pamergių.

- Ir manoji Lizė. - O, taip. Sent Džordžai.

- Šeima iš Saratogos. - Dabar gyvename mieste.

- Mano vyrui nepaprastai pasisekė inves... - Kaip jam gerai. Kaip jums visoms gerai.

Ponia Kloson,

- jūsų sumuštinukai tiktų ir lordams. - Ką jūs, dėkoju.

Atleiskit, motina, ar turėjau...

- Ne. Elgeisi deramai. - Ponia Sent Džordž,

Deja, manau, kad negalėsite lankytis Niujorko pokyliuose šį sezoną.

- Na, nesuprantu, kodėl... - Mano motina...

Ledi Britelsi.

Ak, na žinoma.

Taip. Motina reikalauja, kad pakviesčiau jus ir jūsų dukteris,

Končitos pamerges, į Londoną.

Į Londoną?

Tikrąjį Londoną? Anglijoje?

- Visas Končitos pamerges? - Sklinda kalbos, ponia Paramor,

kad kai kurioms rafinuotoms merginoms Niujorke per mažai galimybių.

- Išties per mažai, tikrai pritariu. - Taip, ir aš tikrai pritariu.

Ir būtina...

Prasideda sezonas.

...kad Džinė ir kitos debiutantės

būtų pristatytos visuomenei debiutančių pokylyje.

Ir karalienei.