Harry Potter and the Deathly Hallows: Part 2

HARIS POTERIS IR MIRTIES RELIKVIJOS ANTRA DALIS

ČIA PALAIDOTAS DOBIS, LAISVAS ELFAS

Čia gražu.

Jis buvo mūsų tetos. Atvažiuodavom čia kai buvom vaikai.

Brolija dabar naudoja šį namą susitikimams.

Bent jau ta brolijos dalis kuri dar yra likusi.

Žiobarai mano, kad jie sulaiko blogį.

Bet jie klysta.

Turiu pasikalbėti su goblinu.

Kaip laikaisi?

Esu gyvas.

Turbūt nepameni, kad...

Kad būtent aš parodžiau tau tavo saugyklą, kai pirmą kartą atėjai į Gringostą?

Net ir tarp goblinų, esi garsus, Hari Poteri.

Savo rankomis palaidojai elfą.

Taip.

Ir išgelbėjai mane.

Esi neįprastas burtininkas.

Iš kur gavote šį kardą?

Ilga istorija.

Kodėl Belatriks Lestreindž, mano, kad jis turėtų būti jos saugykloje Gringoste?

Ilga istorija.

Kardas, kai mums jo reikėjo, pasirodė pats.

Mes jo nevogėm.

Ponios Lestreindž saugykloje yra identiškas šiam kardas, bet jis klastotė.

- Vasarą jie buvo sukeisti. - Ir ji nesuprato, kad tai klastotė?

Kopija gana įtikinanti, tik Goblinas suprastų, kad tai yra tikrasis Grifo kardas.

- Kas juos sukeitė? - Profesorius iš Hogvartso.

Kaip suprantu, jis dabar direktorius.

Sneipas?

Jis į Belatriks seifą padėjo netikrą kardą?

- Kam jam to? - Gringosto saugyklose yra daug paslaptingų dalykų.

Ir ponios Lestreindž saugykloje?

Galbūt.

Turiu įsilaužti į Gringostą. Į vieną iš saugyklų.

- Tai neįmanoma. - Mums vieniems - neįmanoma.

Bet su tavimi - įmanoma.

- Kodėl turėčiau tau padėti? - Turiu aukso.

- Labai daug. - Manęs auksas nedomina.

Tai kas domina?

Jis.

Tokia yra mano kaina.

Manai horokrusas yra Belatriks seife?

Ji pašiurpo nuo minties, kad ten galėjome būti.

Ji vis klausinėjo ką mes dar paėmėme.

Ląžinuos, kad ten yra horokrusas. Dar viena jo sielos dalelė.

Raskime ją, sunaikinkime. Ir taip dar vienu žingsniu priartėsime jo sunaikinimo link.

Tarkime rasime jį.

Bet kaip mes jį sunaikinsime? Jei tu prižadėjai atiduoti kardą Graibštuoliui.

To dar nesugalvojau.

Jis silpnas.

Taip?

Pone Olivanderi...

Noriu jums užduoti keletą klausimų.

Klausk bet ko, mano berniuk, bet ko.

Ar galite pasakyti kieno ši lazdelė? Turime žinoti ar saugu ja naudotis.

Riešutmedis.

Slibino širdies gysla.

Dvylika ir trys ketvirčiai colio.

Kieta...

Ji priklauso Belatriks Lestreindž.

Elkis su ja atsargiai.

O ši?

Gudobelė

ir vienaragio plaukas.

Lygiai dešimt colių. Gan lanksti.

Ši lazdelė priklausė Drakui Smirdžiui.

Priklausė? Argi nebepriklauso?

Gal ir ne. Jeigu laimėjai ją iš jo.

Jaučiu, kad ji paklusta kitam šeimininkui.

Kalbate apie lazdeles,

lyg jos turėtų jausmus...

Lyg galėtų mąstyt.

Lazdelė pati renkasi burtininką, ponaiti Poteri.

Bent jau tiek visad buvo aišku kiekvienam iš mūsų, kuris studijavo burtų lazdelių paslaptis.

Ką žinote apie Mirties Relikvijas?

Sklinda gandai, kad jų yra trys.

Šeivamedžio lazdelė...

Neregimasis apsiaustas, kad paslėptų tave nuo tavo priešų.

Ir prisikėlimo akmuo,

galintis prikelti mylimus žmones iš mirusiųjų.

Kartu, jos vieną žmogų, padaro Mirties valdovu.

Bet tik keletas tiki,

kad relikvijos iš tiesų egzistuoja.

O jūs? Ar jūs tiki, kad jos egzistuoja, pone?

Nematau priežasties tikėti bobučių pasakomis.

Meluojat.

Žinote, kad viena egzistuoja. Pasakojote Jam apie ją.

Pasakojote jam apie Šeivamedžio lazdelę.

Ir pasakėt kur jos ieškoti.

Jis mane kankino.

Be to...

Papasakojau tik girdėtus gardus.

Niekas...

Niekas nežino ar Jis ras ją...

Jis ją rado, pone.

Leisime jums ilsėtis.

Jam reikia tavęs, ponaiti Poteri.

Jei tai ką sakei tiesa...

Ir jis turi Šeivamedžio lazdelę...

Bijau...

Kad tau neliko jokios vilties...

Atrodo, kad reikės nužudyt Jį prieš Jam mane randant.

Tu tikra, kad jis jos?

Visiškai.

Na?..

Kaip aš atrodau?

Puikiai.

Gali duoti jį Hermionai, Graibštuoli.

Mes tavimi pasitikime, Graibštuoli. Jei pravesi mus pro Gringosto apsaugą, kardas tavo.

- Ponia Lestreindž. - Labas rytas.

Labas rytas?

Labas rytas? Tu Belatriks Lestreindž, o ne kokia naivi mokinukė.

Ei, ramiau.

Ji gali mus išduoti.

Tada galėsi pasinaudoti tuo kardu, kad persirėžtum gerklę.

Suprask.

Ne, jis teisus. Tai buvo kvaila.

Gerai.

Padarykime tai.

Noriu patekti į savo saugyklą.

Pasakykit savo tapatybę.

Nemanau, kad tai būtina.

Ponia Lestreindž.

Man nepatinka, kai mane verčia laukti.

Jie žino. Jie žino, kad ji apsišaukėlė.

Juos įspėjo.

Hari... Ką darysime, Hari?

Ponia Lestreindž...

Ar galėtumėte parodyti savo lazdelę?

- Ir kodėl turėčiau tai daryti? - Tokia banko tvarka.

Jūs juk suprantate kokia dabar padėtis?

Ne, visiškai nesuprantu.

Bijau, kad man teks pareikalauti.

Imperio!

Puiku ponia Lestreindž, sekite paskui mane.

Kas čia, Graibštuoli?

Graibštuoli?!

Spongify.

Šaunuolė, Hermiona.

Vėl atrodai įprastai.

Vagies pražūtis! Šis krioklys nuplauna visus kerus.

- Kartais net pražudo. - Ir tai sakai tik dabar.

Paklausiu tik dėl įdomumo. Iš čia yra kitas išėjimas?

Ne.

Ką po galais, jūs visi čia darot?

- Vagys! Kai atidavei raktus... - Imperio!

Tai gerai neskamba.

Po galais, Ukrainos Geležinpilvis.

Laikyk.

- Ištreniruotas tikėtis skausmo, kai išgirsta garsą. - Tai barbariška.

Lumos.

Eina sau.

Accio horokrusą.

Juk ir nesitikėjai, kad pavyks?

Tokia magija čia neveikia.

Jis čia, Hari?

Ką nors jauti?

Taurė. Viršuje.

Tai Padauginimo kerai. Viskas ką paliesit pasidaugins.

Duok man kardą.

Nustok judėjęs.

Laikykit.

- Mes susitarėm, Graibštuoli. - Taurė už kardą.

Sakiau, kad padėsiu patekti vidun, bet apie išėjimą lauk nieko nesakiau.

Graibštuoli!

Nenaudėlis.

Bent jau taurę turime.

Dėl to tai nepasisekė.

Visą laiką čia juk nestovėsime.

- Tu iš mūsų protingiausia. - Kai ką sumąsčiau, bet tai beprotystė.

Reducto!

Nagi, šokit!

Relaxio!

Jis ištrūko!

Kas dabar?

~Reducto!~

Laikykitės!

Tai buvo nuostabi mintis! Tiesiog nuostabi!

Jis leidžiasi.

- Manau reikia šokti. - Kada?

Dabar!

Jis žino. Patys-žinote-kas.

Jis žino, kad buvome įsilaužę į Gringostą. Jis žino ką pagrobėm ir žino, kad naikinam horokrusus.

- Ir iš kur jis tai žino? - Aš pats tai mačiau.

- Tu vėl leidai jam lįsti į tave. Hari, taip negalima. - Hermiona, ne visada galiu tą sustabdyt.

- Gal ir galiu, net nežinau. - Tai nesvarbu. Kas nutiko?

Na, jis įpykęs...

Ir yra išsigandęs. Jis žino, kad jeigu rasime ir sunaikinsime visus horokrusus, galime sunaikinti ir Jį.

Jis padarys viską, kad mes nerastume likusių.

- Ir dar šis tas. Vienas horokrusų yra Hogvartse. - Ką?

- Tu matei jį? - Mačiau pilį ir Varno Nago koledžo ženklą.

Tai kažkaip su juo susiję. Turime ten keliauti kuo greičiau.

Negalime to daryt dabar. Reikia viską apgalvoti. Reikia plano.

Hermiona, kada kuris nors iš mūsų planų buvo suveikęs?

Mes suplanuojam, pradedam veikti pagal planą ir tada viskas apsiverčia aukštyn kojom.

Jis teisus. Yra viena problema...

Sneipas dabar yra direktorius. Juk negalime įeiti lyg niekur nieko.

Pirmiausia vyksime į Kiauliasodį.

Pažiūrėsime, kokia apsauga juosia mokyklą. Jam kažkas negerai...