Persons Unknown

Praėjusioje NEŽINOMI ŽMONĖS serijoje.

Jūsų skrydis į Romą po keturių valandų...

Tas vaikinas kažką žino. Turime pasikalbėti su juo.

Ant jo veido parašyta išdavikas...

- Tai toks jų atsakymas? - Nežinau.

Naudoti nuodus?

Viktorija buvo "labai gyva".

Mes buvo labai įsimylėję.

Ambasadorius už visą tai atsakingas?

Jis gali padaryti beveik bet ką.

Mes užrakinti.

Turi mums pasakyti tiesą.

Aš rankoje laikau vaistą.

Dabar sakyk man. Ar tu esi vienas iš jų?

Dženet, ateik čia.

Matai tai?

Nieko aš nematau.

Štai čia...

Atrodo kaip plyšis, bet tai tikrai dar viena jų kamera.

Džo, Džo, Džo. Manai, aš toks kvailas?

O, Dieve. Tu žinojai, kad čia yra kameros.

Taip.

Žinojau, kur yra šios,

bet nežinau kur yra likusios.

Ir leidai jiems mane šnipinėti?

Viskas ne taip paprasta.

Bet kuriuo metu galėjai šias kameras pašalinti.

Būčiau įvėlęs tave į pavojų.

Tai bent jau būtų sulaikę tavo iškrypusius draugelius nuo stebėjimo.

Taigi, pasakyk, ar jūs vaikinai stebite kai merginos pasikelia sijonus?

Yra imtasi visų priemonių išvengti intymaus sekimo.

Kam? Kad jie manęs nematytų nuogos?

Kam tai rūpi?

O ar jie mato kai aš verkiu, Džo?

Ar jie dalinasi vaizdo įrašais

kuriuose aš verkdama tariu savo dukros vardą?

Atsiprašau dėl to kas įvyko.

Tu atsiprašai.

Man atsiprašymo nereikia, Džo.

Noriu, kad mane iš čia ištrauktum.

Na, bet aš negaliu. Jau nebesu vienas iš jų, Dženet.

Taip, bet buvai.

Taip, buvau,

mane tai pat buvo pagrobę,

taip kaip tave, kaip tūkstančius kitų.

Taigi papasakok,

ką tavo žmonės ruošiasi daryti mums?

Tai dėl išpirkos? Ar tai žiaurus eksperimentas?

Jie bando padaryti gera.

Tai ne atsakymas.

Dženet.

- Kalbėjai su juo? - Taip.

Jis pasakė ką nors vertingo?

Džo tikina, kad jis tai pat buvo pagrobtas,

kaip ir mes, tik tada čia dar buvo kitų,

o visą tai vyksta jau penkiasdešimt metų.

Penkiasdešimt metų?

Bet, kas... Kas tai daro?

Tai koks nors politinis reikalas?

Aš nežinau, aišku?

Jis tiesiog sakė, kad viskas daroma dėl kažko gero.

Taip, jis jau prikalbėjo daug mėšlo.

Ar nematote, kad jis mums sako tai,

kad mes norime girdėti?

Norite sužinoti tikrą priežastį?

Manau tu mums bent tiek skolingas.

Tiesa ta, kad aš žinau ne tiek ir daug.

Ši vieta...

Ši organizacija...

Veikia lyg tirinėjimų stotis,

ir yra atsidavusi taikai ir procesui.

Jie analizuoja didžiulį kiekį informacijos,

apie tai kas vyksta pasaulyje,

ir iš gautos informacijos jie daro statymus...

Intelektualius statymus.

- Kas tai per statymai. - Statymai ant žmonių.

Kaip suprantu aš, jie renkasi žmones,

nes jie kažkaip, mano spėjimu,

gali turėti įtakos likusiam pasauliui.

O, tai skamba nuostabiai,

išskyrus tai, kad jie grobia žmones iš gatvės ir laiko juos kaliniais.

Taip.

Bet jie tiki... Kad daro gera...

Hitleris irgi galvojo, kad daro gera.

Ei, leiskite jam baigti.

Jūs juokaujate?

Nejaugi jūs tikrai norite klausyti Džo nesąmonių,

apie tai koks geras vyrukas jis yra,

ir apie tai kokie nuostabūs žmonės tie,

kurie mums pagrobė ir įkalino čia?

Taip, noriu, ir nerėk ant manęs.

- Ei. - Kas?

Jeigu turi problemų su manimi, nereikia išsilieti ant Moiros.

A, gerai, atleisk, Moira.

O, Dieve!

Blekamai.

Pala, pala, pala! Pala!

Atleisk kalės vaike!

Ką jūs žmonės darote?!

Nejaugi nematote, kad jis paprasčiausiai kvailina jus?!

Aš bandau padėti.

Girdėjai?

- Aš bandau padėti. - O, taip.

Aš bandau pasakyti jums tiesą.

O, taip, savo tiesą, jų tiesą.

Nori žinoti kokia yra tikra tiesa?

Tu su savo draugužiais esate padugnės!

Ir jūs... Jūs irgi esate padugnės,

jeigu tikrai ruošiatės klausyti šitų nesąmonių.

Tokia tiesa.

PIRMOJO SEZONO SEPTINTA SERIJA

Kodėl tu čia atėjai?

Kodėl tu mane įleidai?

Atsisveikinti su tuo kurį vadinau draugu.

Aš niekur nedingsiu.

Manai jie tiesiog sėdės ir stebės

kaip tu gadini visą jų programą?

Aš surizikuosiu.

Viskas ne tik dėl tavęs, Džo.

Tu rizikuoji aštuoniomis gyvibėmis.

Tu jų galimybę ištrūkti iš šios miesto sumažinai iki nulio.

Aštuoniuomis?

Taip, Džo, tarp jų ir aš.

Dieve.

Įjunk smegenis, žmogau.

Tas atostogų romanas su ja...

Stokholmo sindromas su karštu pasimatymu...

Po to kai iš čia ištrūks, ji tave pamirš.

Tu ne jos tipo.

- Tai ne tavo reikalas. - Taip, mano.

- Ką man daryti jeigu nuspręs tau duoti raudoną kortelę? - Protestuok.

Ne, Džo, aš dar tebedalyvauju šioje programoje, atsimeni?

Tu vienintelis žmogus kuriuo aš dar pasitikiu, Tomai.

Aukštesnieji manęs nekenčia. Kaip ir žmonės šiame mieste.

Taip, ir kieno tai kaltė?

Kas nors nori dar?

Taip, aš paimsiu vieną.

Žinote, ši situacija su Džo nėra jau tokia ir bloga.

Apie ką tu?

Galėsime greičiau iš čia dingti.

Nejaugi.

Ne, paklausykite, gerai?

Viskas paprasta. Paimsime Džo kaip įkaitą.

Atleisk. Ką?

- Taip, aš klausau. - Įkaitu?

Mes patys įkaitai.

Per muštynes kalėjime,

kaliniai sargus paversdavo kaliniais.

Iš kur tu jau žinai?

O, žinau...

O po to atvažiuoja policija,

ir išskerdžia visus kalinius.

Ir be to, tu jau bandei daryti tokį ėjimą,

su naktiniu vadybininku.

Taip, ir jeigu tu, Makneiras ir Džo,

manęs būtų nesustabdę,

mes jau senai būtume namie.

Labai tuo abejuoju.

Manau mes turime laikytis kartu,

būti budrūs, ir stebėti savo priešą.

Džo nėra mūsų priešas.

Po viso to ką tu išsiaiškinai, po viso to ką Džo padarė,

kaip tu dar begali jį ginti?

Nes, aš tiesiog žinau...

Aš... Aš žinau, kad jis nėra tas kuo jūs jį laikote.

Taip sakei, nes esi jį įsimylėjusi.

Nesu aš jo įsimylėjusi!

Na, nesvarbu... Bandau pasakyti,

kad nė vienas iš mūsų nėra saugus kol turime reikalų su Džo.

Su Džo ir nereikia turėti jokių reikalų.

Kieno pusėje tu esi, šviesiaake...

Jo... Ar mūsų?

Mūsų!

Aš esu mūsų pusėje.

Norėjai mane matyti, Čarli?

Taip. Turi minutėlę?

Žinoma.

Turiu tau kai ką pasakyti.

Man nereikia grįžti pas mane žmoną...

Nes ji yra mirusi.

Apgailestauju.

Žinojai tai?

Ne.

Taip. Ji mirusi.

Aš irgi norėjau mirti.

Kai tu mane pagrobei.

Aš nepagrobiau.

Matai, mane pagrobė, tai pat kaip tave.

Nesvarbu.

Noriu pasakyti, kad kai Šarlošė mirė,

pagrobimas man pasirodė lyg atpildas už tai.

Aš suvokiau,

kad pagorbėjai galėjo mane nužudyti.

Ir žinai ką?

Aš tam būčiau neprieštaravęs.

Aš nebuvau liūdnas, tiesiog... Pribaigtas.

Aš pamaniau, "Koks sutapimas,

aš pasiruošęs mirti, o jie mane nužudys."

Bet gyvenimas pilnas siurprizų, Džo.

Lyg aš nežinočiau.