The Completely Made-Up Adventures of Dick Turpin

Turit porą minučių keliems klausimėliams?

Jūs mane surišot, tai turbūt.

Puiku.

Ką galėjau padaryt geriau iš savo pusės,

kad pagerinčiau jūsų apiplėšimo kelyje patirtį?

Manau, galėjai iššauti įspėjamąjį šūvį.

Būtų baisiau nei tas kaspinų šokis.

Žinoma!

Neklausyk jo, Dikai. Man patinka kaspinai!

Taip, bet įspėjamasis šūvis irgi tiktų.

Onesti, kitą sykį įspėk prieš šaudamas.

Tai ir buvo įspėjimas. Štai.

O Viešpatie.

Dikai, gal gali ateit čia užuot bičiuliavęsis su vadeliotoju?

Aš nesibičiuliauju su vadeliotoju, Nel.

Aš gaunu grįžtamąjį ryšį.

Noriu tobulėt kaip kelių plėšikas.

Atleisk. Dar keli klausimėliai.

Gal užpildyk jį pats.

Imk. Pieštuką.

Turėsi jį grąžint.

Skelbiu šį Sindikato susirinkimą pradėtu.

Dėkoju, kad atėjote.

Filipai, ar neliepiau tavęs pakart aną savaitę?

Ne, aš nemanau, ponia.

Tuomet gerai.

Dabar - apie neteisėtus reikalus.

Taigi, pasirodo... Ne, atleiskit.

Ne, negaliu susikaupti. Atleiskit, gal galim tiesiog...

Ne, maldauju, ponia. Ne. Aš turiu tris gražius vaikus.

O vieną gražų vidumi!

Ačiū.

Taigi, pasirodo, pavogta mūsų karieta su vogtu auksu.

Tai neturėjo nutikti, tiesa?

Tai nepriimtina.

Kuris iš jūsų, kvaišų, leido tam nutikti?

Jūs.

Ką? Tikrai?

Apiplėšimas įvyko Hempstede, o tai, kiek žinau, jūsų teritorija.

Džonatanai, Sindikatas paskyrė jus plėšgaudžiu, kad parūpintumėte

saugų mūsų kontrabandos pergabenimą, pamiršot?

Jei jums per sunku,

galbūt jus reikia pakeisti.

Turit 24 valandas surast auksą ir jo plėšikus. Antraip...

- Ar aišku? - Visiškai.

Yra tik vienas besmegenis, drįstantis vogti iš Sindikato.

O, taip!

Pagaliau. Sėkmingas apiplėšimas ir jokių pasekmių.

Negaliu tvirtinti 100-u procentų, bet manau, kad tai auksas.

Taip!

Taip. Logiška, nes tai užrašyta ant kiekvieno luito.

- Aha. - Tikras auksas.

Begalinės galimybės.

Galim perlydyti jį į kelių plėšikų skrybėlytes.

Ir dalinti kaip suvenyrus.

Tavo smegenys - kaip kūrybos vulkanas.

Arba - man toptelėjo beprotiška mintis -

galėtume jį parduot ir nusipirkt maisto išgyvenimui.

Sunku apsispręsti, nes man patinka skrybėlytės.

Bet išgyvent irgi norisi.

Aš už suvenyrus.

Atleiskit už pastebėjimą. Kokie nuostabūs namai.

Čia Elaiza. Ji rašo apie mus. Kuria, taip sakant, legendą.

Kaip skaniai kvepi.

- Labas. Burtininkas Kregas. - Labas.

Dikai, prakišt auksą už pinigus sugebėtų bet kuris kelių plėšikas,

bet tavo stilius - būt kitokiu.

Taip, mums reikia originalios koncepcijos.

Aš nupirkčiau truputį.

Kaip tik vykdau ypatingą alchemijos projektą,

kurio metu auksą lydau į, žinokit, šviną.

Bet reikia atvirkščiai, taip?

O Dieve. Tiek pinigų sukišau.

Sugalvojau. Gal vykime kur nors kitur jį parduoti?

Tokiu būdu ir gausim grynųjų,

ir linksmai paatostogautume visa komanda.

Dar vienas vulkano išsiveržimas!

Nuostabi idėja. O kur keliautumėt?

Onesti, kur ta vieta, kur užaugai?

Kur su tiltu ir upe?

Štai. Londonas! Kur gatvės grįstos.

Atvykus iš Hempstedo, įspūdis didžiulis.

Man patinka! Čia nuostabu!

Noriu pamatyt teatrą, Katedrą, viliojančius Londono požeminius kalėjimus.

Žiūrėkit, vyras pardavinėja juokingas skrybėles!

Štai jie! Mama! Tėti!

- Onesti! Mielasis! - Štai jis. Sūnau.

Jūs, turbūt, Dikas Terpinas.

Apie jus daug skaitėme policijos skelbimuose.

Niekis.

Išsaugojome visus Onesčio paieškų skelbimus nuo pat vaikystės.

Čia jo ieškojo, kai jam buvo septyneri. Koks mielas!

Mama! Nedaryk man gėdos gaujos akivaizdoje.

Jei ne tokie palaikantys tėvai,

abejoju, ar jis būtų išaugęs į tokį žymų nusikaltėlį.

Jei jau prakalbom apie tai, gal pažįstat ką, kas norėtų pirkti aukso?

Palik tai man, sūnau. Aš tyliai paklausinėsiu.

Ei, Derekai!

Gal pažįsti ką nors, kas norėtų pirkti vogto aukso

iš Diko Terpino, ieškomo kelių plėšiko?

Kiek aukso?

Kiek?

Apie 100 luitų. Gal galima...

Jie turi 100 luitų, po galais!

100 luitų? Susižers krūvą pinigų!

Tuoj pažiūrėsiu!

Ei, Kete, gal žinai, kam reik aukso?

- Kiek? - Senas geras šnabždesių tinklas.

Taip. Šnabždesių.

- O kur likęs auksas? - Greit bus čia.

Dirba tikri profai.

Turiu išsiųst siuntą.

Šią dėžę, kurioje visai ne auksas.

Ją paims mano sūnus, kuris visai ne kelių plėšikas.

- Supratote? - Taip.

Žiūrėkit. Dikas ant sienos.

Puiku.

Kodėl mes padedam Dikui?

Maniau, jums nepatinka, kad jis kelių plėšikas.

Taip, bet jis man pažadėjo 5 proc. nuo šio aukso,

kuriuos išleisiu Londono egzotiškos mėsos turguose.

- Vadinasi... - Taip, Beni.

Ragausim žirafienos mėsainių, zebrienos kotletukų, beždžionienos kapotinių...

Klausykit, bičiuliai, turiu pirkėją auksui.

Slaptam susitikimui užsakiau šį tamsų skersgatvį.

Laiko turim tik iki 2.30 val.

Po mūsų čia iškart susitinka šešiese tartis dėl opiumo.

Gerai, bičiuliai. Leiskit man kalbėti.

Esu meistriškas derybininkas.

Tikriausiai. Nesu bandęs.

Derybų neprireiks.

Labas, Terpinai.

Vaildai.

Kristoferi, tu dar ne lovytėj?

Ką jūs čia veikiat?

Užsukom į miestą su reikalais. Ne, pala.

Įviliojau jus į spąstus, ne kitaip.

- Sargyba, pirmyn. - Ramiai, visi.

Tik ramiai.

Bėgt nėra kur.

Jūs apsupti.

Tai tiesa.

Nebent būčiau nuspėjęs tavo spąstus, visą savaitę papirkinėjęs tavo sargybą,

ir dabar, šio genialaus sumanymo dėka,

į spąstus būtum patekęs tu.

Pala, tu tikrai tai padarei?

Ne, tik pagalvojau, kas būtų.

- Tai būtų buvę nepakartojama. - Žinau.

Bus taip:

tu nuvesi mane tiesiai iki aukso,

o aš tave nuvesiu tiesiai į kartuves.

Ir vėl.

Tėti, žadėjai ledų.

Gerai. Pakeliui nusipirksim ledų.

Bet aš veganas, šiaip jau.

Ten bus šaldyto jogurto.

- Dievinu šaldytą jogurtą. - Ne! Jokio jogurto.

Gerai jau, neputok. Tiks ir šerbetas.

Ledai - ne tau.

Judinkis, antraip mano vyrai nudės tavo draugus ir pradės nuo jo.

Taip!

Aš dar niekad nebuvau pirmas.

Čia nėr ko džiaugtis.

Neskubėk, brolau Vaildai. „Turbanas“ eis su manim.

Aš „Terpinas“, su P. Gražus švarkas.

- Ačiū, Turbanai. - Iš kelio, Gau.

Šis varnaplaukis avigalvis priklauso man.

Taip, tau. Bet jei tu paslaptingai dingtum,

arba kažkas nušautų tave,

tuomet Sindikatui prireiktų kito plėšgaudžio.

Turiu galvoj... manęs. Aš tapčiau juo.

Taip ir supratau.

Vaildai, leisk paaiškinti, gerai?

Aš tave užmušiu ir užimsiu tavo vietą.

Taip, tavo planą supratau.

Kas per...

Viskas, iš kelio. „Turbo“ - mano.

Koks „Turbo“? Aš Terpinas.

Pala.

Sandra, čia tu?

Gau! Negali būt!

- Mums abiem šovė ta pati mintis... - Tikrai.

- ...nudėti jį ir užimt jo vietą? - Nudėt Vaildą ir užimt jo vietą?

Taip. Štai kokie mes.

Taigi, apie ką aš čia?

Palik. Bėk, Kristoferi. Nukreipk jų ugnį.

O Dieve.

- O kaip Dikas? - Nėr kitos išeities.

- Bėgam! - Bičiuliai, bėkit, gelbėkitės...

Jie jau pabėgo.

Nagi. Bėk, idiote!

Pala, mano skrybėlė!

- Išgelbėjai man gyvybę. - Netyčia.

Čionai, greičiau!

Iš kelio! Greičiau!

Sveiki, berniukai.

Nebėra kur bėgti, brolau Vaildai.

- Atšok, Gau. Jie - mano. - Sandra, aš juos pirmas pamačiau.

Teks šokt.

Gal proto netekai? Čia paryžietiškas šilkas.