The Regime

PO TRIJŲ SAVAIČIŲ

Mano mielieji.

Kitados buvau pavargusi, apatiška,

mane slėgė šiuolaikinio gyvenimo įtampa.

Taip buvo tol, kol išlaisvinau senovinę bulvės galią.

O dabar dėl gydančių bulvių garų savybių

aš dar niekad nesijaučiau tokia sveika, laiminga ir stipri.

Patariama geriausių liaudies medicinos meno specialistų

išvaliau savo organizmą nuo toksinų ir pakeičiau savo gyvenimą.

Dabar pro liaudies rūmų sienas dvelkia gaivus vėjelis.

Sekit mūsų pavyzdžiu, mano mielieji,

ir leiskit natūraliam mūsų mylimos šalies gerumui

jus padaryti stipresniais ir labiau pasitikinčiais savimi.

Štai jis, didelis viršininkas.

Turėtume jį vadinti rūmų sveikatos ir saugumo vadovu.

6 metus studijavau mediciną, o dabar verdu bulves dr. Gorilai.

Elena nebekreipia dėmesio į pelėsį. Tenka pripažinti jo nuopelną.

Kokia žmonių nuotaika?

Liaudis palaiko Eleną.

Liaudžiai patinka stebėt, kaip Amerika gavo smūgį į veidą.

Ei!

Tu sieksi, kad tavo protas būtų kilnus. Taip?

- Taip, pone. - O dabar viską surink.

Klausau, pone.

Matai? Jam galvoj negerai.

Elena jį paveikė.

Betrūko, kad užjaustum vargšą mėsininką.

Taip. Aš jį užjaučiu.

Ei! Judinkis!

Imk. Berniuko vaistai.

- Kiek aš tau skolinga? - Nešnekėk niekų, katinėli.

Baltųjų rūmų šaltiniai teigia, kad jie susirūpinę

dėl kanclerės Vernham agresyvios retorikos.

Net girdėjom pranešimų, kad Džudita Holt,

Senato užsienio reikalų komiteto pirmininkė,

per savo turnė po regioną šią savaitę ras laiko

aplankyti kanclerę.

Kaip jums šios suknelės?

Per puošnios ūkininkams?

Pas mane siunčia mulą.

Kažkokią Senato, bala žino, kokių reikalų, komiteto pirmininkę.

Ne prezidentą, ne viceprezidentą.

Kažkokią sumautą varlę keliauninkę iš žemės ūkio valstijų.

Girdėjau, šis komitetas prestižinis.

Komitetai skirti nuobodžiaujančioms šeimininkėms.

Ši per puošni. Aną.

Leni.

Išeina, tavęs visai nejaudina?

Kas?

Tavo užgaulios kalbos apie Vakarus pastarosiomis savaitėmis.

Tavęs nejaudina galimi neigiami padariniai?

Vargšas Nikis.

Jaudiniesi, kad tave pašaus iš drono sūkurinėj vonioj?

Ne.

Ne, bet turim verslo ryšių Europoj ir Amerikoj.

Mūsų draugai užsieny - Loranas, Karla,

- Buskomas, Konsigleris... - Velniop juos.

Tikri draugai liks ištikimi. Išdavikai išsibėgios.

Prezidentas aiškiai duoda signalą, kad norėtų normalizuoti santykius

su šiuo kadaise ištikimu sąjungininku ir svarbiu prekybos partneriu,

kol įtampa dar labiau nepadidėjo.

Klausimas - ar kanclerė Vernham priims jo signalą?

Nors jūsų palaikymo reitingas pakilo iki 75 proc., didžiausio per 4 metus,

turiu jus įspėti,

kad mano agentai privačiame sektoriuje jaučia rinkos nervingumą,

kai partnerystė su Amerika dėl kobalto nutrūko.

Kai kas svarsto, ar naujas,

sakykim, konfrontacinis požiūris į Vakarus

nesukels nepageidaujamo...

Kiaušinį norėčiau perpjauti pati.

Žinoma, mano meile.

Ačiū, pone Laskinai. Neabejoju, kad to, ką pasakėt, tikrai užteks.

Brangioji, kol nepamiršau,

sulaukėm nusiskundimų dėl aromato.

Kokių nusiskundimų?

Visų pirma, kad rūmuose kvepia kaip airiškam viešnamy.

Labai gaila.

Bulvių garai valo orą.

Pagaliau galiu kvėpuoti. Juk Herbertas

iš mano organizmo išvalė visą vakarietišką šlamštą.

Labas rytas, Herbertai.

Labas rytas, Elena.

Juk gerai jaučiamės?

Taip, jaučiamės gerai.

Juk smagiai vakar vakare pasibuvom?

Taip, smagiai.

Ir ką mudu veikėm, dički?

Lakstėm po ūkininkų laukus ir staugėm į derliaus nuėmimo mėnulį.

Tikrai taip darėm.

- Juk šauniai paišdykavom? - Tikrai šauniai, po šimts.

Man įdomu. Kur eisim šįvakar?

Kur panorėsim.

Kada panorėsim.

Juodieji ridikai iš tėvynės.

Išsižiokit.

Blužnis kiek apsinešusi.

Šios garstyčios padės.

Gerai. Pirmyn.

Suvožk mane kaip sumuštinį.

Kaprale, neabejoju, kad žinot,

jog mudu su Elena turim gydytojų diplomą.

Turiu pripažinti, kad jūsų metodų nežinau.

Juos naudojo mano motina.

Ak, taip. Liaudies medicina. Taip?

Vienintelė veiksminga medicina.

Galima būtų ginčytis, kad kartais padeda aspirinas ir chemoterapija, bet tebūnie.

EUROPA

- Labas rytas, ponia. - Labas rytas.

Labas rytas, branguti.

Sveikas, Oskarai.

- Ar viskas gerai, ponia? - Taip.

Ponas Bartosas vidurdienį atvyks į cukrinių runkelių renginį.

- Atsiųsk jį pas mane, Agnese. - Gerai.

Mūsų Oskaro naujasis epilepsijos gydymo būdas

yra tikras stebuklas. Juk taip?

Taip. Oskaro sveikata atrodo gera, ponia.

Jokių priepuolių.

Nė vieno.

Tas liaudies mokslas išties stulbinantis.

Pasirodo, mūsų berniukui nuo pradžių reikėjo jo,

o ne įmantrių vakarietiškų piliulių.

Tai nuostabu.

Taip, nuostabu, ponia.

Juodieji ridikai. Plačiai išsižiok.

Taip.

Kramtyk.

Taip.

Jūs tik pažiūrėkit.

Vaikšto pasipūtęs kaip kalakutas.

Dieve. Ji juk ir anksčiau įsimylėdavo.

Kas buvo paskutinis matuotojas?

Sebastianas.

Jinai jį atleido už tai, kad jam valgant traškėjo jo žandikaulis.

Įtariu, kad šis gali būti daugiau nei įsimylėjimas, Viktorai.

Kaip mums reikėtų elgtis?

Apsišarvokim kantrybe.

Man atrodo, Bartosas ją suims į nagą.

Jis tikrai mėgins.

Jei kobalto sandoris žlugs,

jis negaus jokio pelno.

Amerikiečiai pas mane siunčia moterį. Tu gali patikėti?

Mūsų santykiai pakibo ant plauko, o pas mane siunčia moterį.

Senatorę Holt pažįstu.

Ji sveiko proto.

Kaip amerikietė.

Juk supranti, ką tai reiškia.

Amerikiečiai nenori prileisti kinų prie mūsų kobalto.

Žinoma. Amerikos imperija palūžusi, barbariška. Mes tai žinom.

Bet amerikiečiai jus visada palaikė.

Jie mane palankiai nuteikinėjo.

Neskoninga šviesiaplaukė iš neskoningos šalies. Mane visad nustumdavo į šalį.

Elena, aš jau daug metų esu jūsų draugas ir kolega.

Jūs kieta, protinga

ir žinot, kaip jiems įtikti, kad jie padarytų tai, ko mes norim.

Tai jūsų kerai.

Medetkų arbata...

Ak, taip.

- Ji skirta... - Taip.

Tęsk. Sakyk, ką iš tiesų turi galvoj, Emili.

Jaudiniesi dėl savo pinigų, godus šmiki?

Dėl jūsų pinigų, Elena.

Dėl mūsų pinigų. Jei mums įves sankcijas...

- Nebus jokių sankcijų. - Jūs taip sakot.

Bet atminkit, mes - maža šalis.

Mes - lyg pelės vonioje. Jei į ją prileis 7 cm vandens, mes nuskęsim.

Todėl neprivalot prieš juos klauptis, bet turit žaisti pagal jų taisykles.

Suprantat?

Nesileisiu spardoma kaip šuo, Emili.

Bet ir nesusprogdinsiu mūsų tiekimo linijų. Gerai?

Ar tą norėjai išgirsti?

Taip. Ačiū. Man labai palengvėjo.

Gerai. Eik ieškoti balandėlių, dički.

Kam skirta ši arbata?

Tai medetkos. Jos pažadina raumenis.

Gerai. Negaliu leisti, kad jie užsnūstų.

Mes - ne pelės.

Nesijaudink, Herbertai. Tiesiog taip yra daroma.

Pastaruoju metu ji geros nuotaikos. Juk taip?

Malonu, kai jos troškiny yra truputis kaimiško skonio.

Jis atstoja garnyrą, bet ne daugiau.

Šaunuolis.

Norėčiau pasveikinti mylimus mūsų šalies cukrinių runkelių augintojus

gausaus derliaus proga.

Ir štai jis.

Pirmasis šio sezono cukrinis runkelis.

Orus elgesys.

Plojam šakniavaisiui.

- Stumkit! - Stumiu!

- Ne, stumkit iš visų jėgų! - Stumiu!

- Nestumiat. - Stumiu, po velnių.

- Nė velnio nestumiat! - Stumiu!

- Stumkit stipriau! - Taip.

- Matot? - Taip.

- Stumkim vienas kitą. - Taip. Gerai.

Nagi. Stipriau!

- Dar! - Taip!

Stipriau!

Dar!

Kas man darosi?

Geri dalykai.