The Buccaneers

Gražuolis anglų hercogas nenumanė

Kas gi taps jo hercogiene

Nanė!

Hercogienė Nanė

„Ak, niekad netekėsiu Oi, palaukit, jis hercogas?“

- Konče, liaukis. - „Taip, ištekėsiu“

Viskas ne taip. Žinai, kad nežinojau, jog jis hercogas.

Ji nežinojo, jog jis hercogas.

Ji laikė jį menininku.

- Kodėl taip nesakei? - Baikit. Rimtai.

Kaip galėčiau už jo eiti? Matėmės du kartus.

Jis vos mane pažįsta. Nieko apie mane nežino.

Brangioji. Susipažinsit po vestuvių.

Santuoka yra...

Nenuvertink jos.

Ką jau ką, bet aš ją pervertinu.

Nesiliauju jos vertinusi nuo tada, kai jis pasipiršo.

Juk negalėčiau būt hercogiene.

Pasakyk bent vieną priežastį, kodėl negalėtum.

Kas iš tiesų yra hercogienė?

Tiesiog Teo pasirodė ir...

dėl jo pasijaučiau...

- Pajutai kažką! - Baik.

Tarsi galėčiau ištrūkt ir būdama su juo

beveik galiu tiesiog pamiršti, kas aš.

Pasakysiu, kas tu.

Žmogus, dėl kurio beprotiškų sužadėtuvių

mus pakvietė į privatų Tintadželio hercogienės pokylį.

- Gali patikėt? - Argi Lizė nepakvaištų dėl to?

Vis dar neparašė?

Negaliu patikėt, kad ji niekam nesakė, kodėl išvyko namo.

Lipdama į laivą atrodė tokia išbalusi.

Visai nepanaši į save.

Na, grįšime namo pas ją po kelių savaičių.

Vargšė Džinė mano, kad plauksim į Niujorką dėl jos didžiulių vestuvių,

bet aš visą laiką praleisiu apsikabinusi Lizę su pudeliu

ir apsimesiu, kad Anglija neegzistuoja.

Merginos!

PAREMTA EDITOS VORTON ROMANU

Merginos, atsisveikinkite su Končita.

Grįžtu prie klusnaus ir kuklaus vaidmens.

Konče, ar tau...

Žinoma. Aš nepriekaištinga žmona.

Panele Sent Džordž.

Hercogienė kviečia jus šią popietę susitikti svetainėje.

Be to, čia žinutė nuo hercogo.

NANE,

Končita!

Atvykai. Eikš apžiūrėti vidų.

Negaliu žiūrėti, kai Končita...

Nane?

Sveika.

Sveikas.

Tai visgi netapai?

Baiminuosi, kad Ranimide užpuoliau tave netikėtai.

Kaip slaptas hercogas?

Aš tiesiog hercogas.

Taigi, galiausiai suvokiau tai.

Ir noriu pridurti...

jog klausdamas, ar nori būti mano žmona, norėjau,

kad negalvotumei apie aplinkybes.

Čia - tikrasis aš.

Bet, deja, aplinkybės niekur nedingsta.

Turime ištverti šio vakaro pokylį,

tą vaidinimą.

O po to, jei tau atrodys, kad nenori tokio gyvenimo...

tuomet privalėsi viską atšaukti.

Nuoširdžiai tai sakai?

Tai nepakenks tavo reputacijai.

Deja, mano aplinkybės neišvengiamos.

Bet norėčiau, jei leisi, parodyti tau visą vaizdą.

Kad priimtumei apgalvotą sprendimą.

Ar tapti hercogiene.

Ar būti su manimi.

Tikruoju manimi.

Sukarti tokį kelią dėl arbatos svečiuose.

Pokyliai.

Bereikalingos nesibaigiančios išlaidos dėl neišvengiamo nusivylimo.

Tai čia kaip santuoka?

Arba tėvystė.

Pavėlavo tik dvi valandas.

Kas dabar? Pirko kaspinus ar šoko su liokajumi?

Koks pasikeitimas, Ričardai, turėsim ramybės.

Pagaliau išmokei ją deramai elgtis.

Šaunuolis.

Ar šįvakar ateis visos tavo draugės?

Viena su motinomis išskubėjo į Niujorką.

Ta gražioji. Kuri nemoka pakalbėti.

Apibūdinai visas.

Lizė grįžo į Niujorką,

bet visos kitos pakviestos. Tad, taip. Be abejo bus.

Končita, ji čia! Džinė atvažiavo!

Kaip hercogienė pakelia šią barbarų invaziją?

Kaip mes pakeliam?

Na, tikėkimės, kad Sideno sužadėtinė truputį romesnė.

Tiesiog reikia sukąst dantis ir galvot apie jos pinigus.

Jei prieisim iki jų. Gal jis tik žaidžia su ja.

Pristatau jums ledi Siden.

- Susituokėm slapta. Galit patikėt? - Ne.

Deja, nebegalėjom laukt.

O kaip dėl planų tuoktis Niujorke?

Tavo motina apžiūrėjo visas Manhatano katedras.

Žinau. Bet kai tvirtai žinai, ko nori...

Meilės esmė - ne bereikalingi vaidinimai. Štai ką supratome, tiesa?

- Meilės esmė - mudu. - Romantika.

Lordas ir ledi Sidenai.

- Sveikinu! - O Dievuliau. Sveikinu!

- Sveikinu. - Džiaugiuos.

Ačiū, Končita.

Sveikinu.

Susituokė slapta? Visiškas cirkas.

Ji atrodė laiminga.

Na, visi laimingi pirmas tris sekundes po vestuvių.

Mudu su Diku ištisas savaites

neatitraukėm akių ir rankų vienas nuo kito.

Bet Džinė nori...

Nesvarbu, ko mes norim, brangioji. Patikėk manim.

Jei gautume ko norim,

gyvenčiau name Niujorke,

apsupta vyrų, tortų ir pudelių...

Bet šitaip susituokt. Vienintelis dalykas, kurio Džinė niekad...

Paruošiau buteliuką, ledi Marabl.

Labai ačiū.

- Dar ko nors reikia? - Ne, nieko.

Jūs angelas. Ačiū.

Maniau, jiems bent tiks, kad pasamdžiau panelę Testvali,

nes ji pas juos dirbo,

bet jie nekenčia visko, ką darau.

Bet ar manai, kad Džinė išties lai...

Toj šeimoj belieka tikėtis ištverti.

Bet aš išsiaiškinau paslaptį.

Tyla.

Jokių pasisakymų, nuomonių.

Geriau būti vienišai ir priimtai, nei vienišai ir rūsčiai nužiūrimai.

Atrodo tarsi tavo šviesa išblėso.

Taip, bet, kai šviesa išblėsta

ir yra tamsu,

nebereikia atsiprašinėti.

Be to, nesu viena.

Turiu mažylę. O dabar Džinė yra mano svainė.

Visas gyvenimas priešaky, o ji beveik jo nepažįsta.

Ar mes vis dar kalbame apie Džinę?

Duokim tau buteliuką.

Atsiprašau. Ar čia yra Džinė?

Mes nelabai galime priimti svečius.

Tiesiog bus ekskursija po pilį

ir norėjau sužinoti, ar Džinė norėtų...

Ji pasimatys su jumis per pokylį.

Gerai. Ačiū.

Pasimatysime vakare!

Žinai, atrodo, kad tavo tėvai...

Jų aukšti reikalavimai, bet tu be vargo juos išpildysi.

Ledi Siden.

Koks jausmas būti tokiai tobulai?

Nemaniau, kad aš tokia, kol nepradėjai man to sakyti.

Žinoma, aš labai stengiuosi.

Labiausiai tave myliu dėl to, kad stengiesi.

Tu tobulai susikaupusi.

Tegul kiti maivosi kaip povai.

Koks pasakiškas grožis.

Visiškai nenusileidžia tam, kas viduje.

Žinoma, taip pat aukščiausios klasės išorinis grožis.

Džeimsai, ar įsivaizduoji, kad galėjom niekad nesusitikt?

Ne.

Tiek metų praleidome nepažinodami vienas kito...

o dabar turiu tave.

Manoji Džinė.

Gražus vaizdas.

Pamaniau, prisėsiu čia kuriam laikui.

Ką skaitai?

Knygą.

Manau, tiek žinau.

Tai girdėjai apie Džinę ir Sideną?

Ar tavo motina...

Žinoma, pasibaisėjusi dėl tokio skubotumo.

Bet kai reikia sumokėti mokesčius...

Tavo šeima nerias iš kailio versdami mano drauges jaustis bevertes,

kai jos nusižemina ištekėdamos už tavo brolių.

Pabandykime džiaugtis dėl jų, gerai?

Prašom.

- Anabele. - Malonu čia būti, Jūsų malonybe.

Malonu? Ar baisu?

Gal gali būti perpus malonu ir baisu?

Būtent taip ir turėtų būti.

Nesu buvusi Amerikoje. Ar verta aplankyti?

- Taip, tai puiki šalis... - Pertrauksiu tave.

Aš be galo užsiėmusi, kelias tolimas, tad geriausia mąstyti realistiškai.

Dėl ko myli mano sūnų?

- Aš... - Labai teisingai. Beveik nepažįsti jo.

Santuoka ir taip gąsdina.

Jei jaunimas žinotų, kaip turi bijoti,

dvasininkai netektų darbo.

Sūnus vargiai tave pažįsta, bet, bijau, jis beviltiškai tave įsimylėjęs.

Ar jis taip sakė?

Pastaruosius dešimt metų

jį kiekviename susirinkime vaikėsi

visos bent kiek šansų turinčios Anglijos merginos.

Jis nėkart neatsivedė viešnios į mūsų sezono pabaigos pokylį.

Jo veidas niekad nesušvelnėdavo taip, kaip sušvelnėja dabar, kai mini tavo vardą.

Ką vilkėsi šįvakar?