Luca

Tomasai, o tikrai būtina žvejoti prie tos salos?

Per daug jaudiniesi.

Nežinau. O jei tos istorijos - tiesa?

Na jau, Džakomai. Tikrai tiki jūrų pabaisomis?

Tuose vandenyse visi regėjo daug keistų dalykų.

Tai - tik istorijos.

Pasakaitės, kad neplauktume žvejoti į geras vieteles.

-Bet, Tomasai... -Viskas bus gerai.

Kaip gera.

Kas čia?

Nepataikei. Plaukiam, kol ji nesugrįžo.

Sakiau, kad jos egzistuoja.

Kokia pabaisa!

Siaubas!

Dingo žuvys!

Ne!

Mama mane nudės!

Katerina!

Palauk!

Labas rytas, pone Branzinai. Ir atsiprašau.

Kaip laikosi ponia Branzino?

Labas, Lukai.

Atleiskite, ponia. Ar jūs...

Taip.

Džiuzepe, grįžk!

Nori pabėgti, kaip tavo draugužis Enrikas?

Nes pasakysiu tau štai ką. Jis arba negyvas, arba...

kažkur ten. Bastosi po pasaulį.

Bet turbūt negyvas.

Gerai, visi čia.

Monaliza, kodėl šypsaisi?

Dar liko?

Džiuzepe.

Kaip mes tarėmės?

Ak, Džiuzepe.

Ką gi. Plaukiam.

-Sveikas. -Labas rytas.

-Laba diena, ponia Aragosta. -Labas, Lukai!

-Labas rytas! -Labas rytas!

LUKAS

Gerai. Galit plaukti.

Sakykit, jei ko reikės.

Kas nors?

Ne? Gerai.

Džiuzepe...

Sausumos pabaisos! Slėpkitės!

Lukai!

Pietūs paruošti!

Tuojau!

Greičiau! Turime grįžti.

Pavėlavai dvi minutes. Pamatei laivą?

-Pasislėpei? -Taip, mama.

Nes jei jie tave užmatys...

Manai, norės su tavim susidraugauti?

-Ne. -Paplepėti?

-Ne. -Ne. Jie čia ateina žudyti.

-Tik noriu įsitikinti, kad žinai. -Ačiū, mama.

Vaikystėje ištisas savaites nematydavome laivų

ir, pasakysiu, juose nebūdavo jokių pabaisų.

Tik prakaituoti sausumos monstriukai su irklais.

-Labas, močiute. -Sveikutis, Burbuliuk.

-Labas, tėti. -Lukai!

Pažvelk. Prina Cesė neriasi.

Nuostabu.

Pati geriausia krabė spėjikė.

Kaip gražu.

-Nežiūrėk jai į akis! -Atleisk.

Neatsiprašinėk. Ji jaučia silpnumą.

Eime valgyti, Lukai. Nagi.

Šiemet tikrai laimėsim prieš tuos Branzinus krabų varžybose.

Visi galvoja, kad Bjankos Branzino krabai - nuostabūs,

ir ji moka pamėgdžiot delfinus. Kurgi ne!

Bet kas taip gali padaryt.

Tiesa?

Nė nežinau, kam delfinai taip cypsi.

Kodėl tiesiog nekalba?

Lukai. Apie ką užsisvajojai?

Na, galvojau...

Iš kur atsiranda tie laivai?

Iš žemės pabaisų miesto. Paviršiuje.

Kartą ten laimėjau prieš tokį vyruką kortomis.

Mama! Ką čia pasakoji?

Jis jau didelis, nieko tokio.

Buvai sausumoje ir pakeitei formą?

Ne! Pabaiga! Uždarom temą!

Man tikrai labai įdomu.

Tikrai? Į tinklus ir pakliūna būtent smalsios žuvys.

Mes nekalbame, nediskutuojame, nemąstome

ir nė nesiartiname prie paviršiaus! Supratai?

Taip, mama.

Taigi. O dabar grįžk prie darbo.

Ei.

Pažiūrėk man į akis.

Žinai, kad myliu tave, tiesa?

Žinau, mama.

Mums dėl jo truputį neramu, tiesa?

Ne, ačiū! Daugiau nenoriu.

Bū.

Viskas gerai. Aš - ne žmogus.

Ačiū dievulėliui.

Štai, palaikyk.

Tu čia gyveni?

Čia? Ne. Tik atėjau kai ko pasiimti.

Ei! Palauk, jis mano!

Pone? Pamiršote savo harpūną ir...

O, taip. Ačiū!

Ką? Ką darai?

Ne!

O, ne!

Padėkit!

Pirmas kartas?

Taip! Aš - geras vaikas!

Atsipalaiduok.

Kvėpuok.

Ir? Nuostabu, tiesa?

Ne! Nieko gero, ir aš neturėčiau čia būti.

Geros dienos.

Ačiū.

Geros dienos. Dar kartą.

Močiute,

o tu tikrai buvai...

Sveiki, visi. Tai - Smuka.

Taip. Jis dabar atsakingas. Supratot?

Nesmagu buvo žiūrėt.

Imk.

Plaukiam.

Palauk. Atrodo, kad tebeturėčiau ją.

Taip, tai vadinama fantomine uodega. Priprasi.

Taip. Vaikščioti.

Nesijaudink, tau pasisekė. Iš esmės, aš tai sugalvojau.

Iš pradžių dėk vieną po kitos.

Kaip akmenukus į krūvą.

Puiku! Neblogai, ta prasme.

Vaikščioti - tas pats, kas plaukioti. Tik be pelekų. Ir uodegos.

Ir ne vandenyje. O daugiau viskas - tas pats.

Pamėgink.

Ne taip. Dar kartą.

Pamėgink su galva. Ne, labiau su pilvu.

Tu guli. Gal pamėgink taip?

Ženk žingsnį negalvodamas.

Ne, negalvok.

Nemoku negalvoti.

Gerai. Žiūrėk.

Parodyk su koja, kur nori eiti. Gerai?

O tada stenkis nenugriūti.

Taip, gerai.

Gerai.

-Taip. Taip! -Pavyko!

Neblogai, vaike. Albertas Skorfano.

Lukas Paguro.

Žmonės taip daro. Puikiai išmanau tuos dalykus.

Ką tai reiškia?

Tai, ką pasakei?

Eime. Dar kai ką parodysiu!

Perlų motina!

Tu ten gyveni?

Taip. Mudu su tėčiu.

Bet jis retai kada būna, tad iš esmės darau, ką noriu.

O tai - nepavojinga?

Taip, todėl ir smagu! Visi geri dalykai - sausumoje.

Kokie, pavyzdžiui?

Oras!

Žemės trauka! Kitaip vadinama kritimu.

Dangus. Debesys. Saulė.

Nežiūrėk į ją. Pajuokavau. Aišku, kad žiūrėk.

Ir dar, žmonių daiktai.

Kaip matai, jau seniai juos renku,

tad gali klausti, ko tik nori.

Taip. Čia - Stebuklingasis dainuojančios moters aparatas.

Deja, neveikia.

Tu jį sutaisei!

"Vespa" - tai laisvė

Kas čia?

Tai - šauniausias dalykas, kurį žmonės sugalvojo.

Vespa.

Atsisėdi ant jos, ir ji tave nuveža, kur tik nori.

Bet kurį šio susmirdusio pasaulio kampelį!

"Vespa" - tai laisvė".

Taip!

Neblogai, tiesa?

Taip.

Tu ją sukonstruosi? Rodos, turi visas dalis.

Dalis turiu.

Sukonstruosiu! Nori padėti?

Aš? Taip! Pala! Ne, negaliu.

-Turiu grįžti namo. -Dabar?

Taip, jei tėvai sužinos, kad čia buvau...

Bus blogai. Tad ačiū, bet...

Viso. Niekad nebesusitiksim.

Gerai, dabar jau tikrai turiu eiti.

Gerai. Viso.

Rimtai, turiu eiti. Dabar. Dabar pat.

Gerai. Iki.

-Dar geresnis nei nuotraukoje. -Taip, tikrai.

Turiu bėgt.

Iki rytojaus!

Lukai! Kur tu buvai?

Tik nesakyk, kad sausumoje.

Sausumoje.

Ką pasakei?