Loot

Ką čia veiki, Karlosai?

Atėjau paimti tave. Tave visą, Džoana.

Turi iš čia dingti.

Mano vyras, meras, grįš bet kurią akimirką.

Man nerūpi, jei neteksiu darbo prie geležinkelių projekto.

Negaliu pamiršti praėjusios nakties, vis dar jaučiu tavo skonį.

Manai, aš to nenoriu? Geidžiu tavo vyriškumo.

Tuomet nusivilk suknelę.

Noriu pamatyti tavo krūties linkį mėnesienoje

ir pajusti tavo prigludusio kūno karštį.

Nedrįsk manęs įsimylėti, blemba!

Vėlu.

Ir scena baigta.

- O Dieve, buvo taip gerai! - Ačiū.

Tas rašymo stilius.

Bet, dar svarbiau, tu - neįtikėtinas.

Tikrai patikėjau, kad tu - buvęs žigolo, pradėjęs dirbti miesto planavimo srity.

Šis vaidmuo toks sudėtingas, ar ne?

Aš... Kaskart, kai paskaitau scenarijų, kyla vis daugiau klausimų.

- Tai turi būti geras ženklas, ar ne? - Taip.

Nekantrauju pamatyti tave šiame spektaklyje.

Pakviečiau visus pažįstamus.

Draugus iš sporto salės, draugiškus priešus iš jogos, lesbietę odontologę,

savo persekiotojus ir tuos, kuriuos persekioju aš.

Tai nuostabu.

O kaip tavo šeima? Tėvai ateis?

Ne. Jie Indianoje. Turbūt per daug vargo.

Bet prisiminiau, kad turėčiau pakviesti savo turtingą tėtušį.

Įdomu, ar į teatrą galima patekti kėde su ratukais.

Galim parepetuoti kitą sceną? Ji tokia gera.

Gerai. Tu be palaidinės, aš be kelnių, mes - apleistame traukinių depe.

- Nesivaržyk trenkti iš tikrųjų. - Būtinai.

Karlosai! Turiu naujieną.

Aš laukiuosi.

- Kūdikis - nuo tavo dvynio brolio! - Ne!

NEPAKANKA LĖŠŲ

AMERIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽA

PASIBAIGĘS TERMINAS PASKUTINIS ĮSPĖJIMAS

Gerai, Hovardai, gal pranešk mums

interneto kainas „Erdvėje visiems“?

Mielai.

Su malonumu.

„VELS FONDAS“

HOVARDO PREZENTACIJ AUTORIUS IR DATA

Kas čia?

Išduosiu paslaptį,

- ji ne visai baigta. - Visai nebaigta.

Net neužbaigei žodžio „prezentacija“.

Ketinau parašyti „a“, bet prasidėjo susitikimas,

o tu mums sakei niekad nevėluoti.

Todėl, daugeliu atžvilgių, tai tavo kaltė.

Hovardai, turi į tai žiūrėti rimtai.

„Erdvė visiems“ - didžiulis projektas.

Visi turime stengtis iš visų jėgų. Tai turi būti padaryta.

Taip, ponia.

TS GERBĖJAI TEILOR SVIFT BILIETAI Į 2023 M. KONCERTĄ!

TIK PATVIRTINTIEMS GERBĖJŲ KLUBO NARIAMS.

Sofija, kokį pranešimą ką tik gavai?

Naujieną. Apie taifūną, kuris tuoj pasieks Birmą.

Iškėlei kumštį dėl taifūno, kuris tuoj pasieks Birmą?

Taip, solidarizuodamasi su Birmos žmonėmis.

Reikia pasikalbėti. Vyksta kažkas labai intriguojančio.

Manau, Sofija - sviftė.

- O Dieve. - Šiaip jau žinau, ką tai reiškia.

Mano dukra - aistringa Teilor Svift gerbėja.

Turiu pasakyt, man patinka tos dainos, kaip nekreipti dėmesio į piktavalius.

Dar labiau erzina,

kai apie kažką žinai truputį, o ne nieko, kaip visada.

Gerai. Kodėl manai, kad ji - sviftė?

Prieš tai mudu su Einsle gavome žinutę

su išankstiniu pardavimo kodu patvirtintiems Teilor Svift gerbėjams.

O Sofijos telefonas skimbtelėjo lygiai tuo pačiu metu.

Po to staiga ji atsiunčia mums el. laišką, kad liepos 12 d. - netikėtas laisvadienis.

Būtent tą dieną Teilor Svift koncertuos „SoFi“ stadione.

Sofija eis į tą koncertą.

Gerai, svarūs įrodymai, bet kas čia tokio?

- Na, jai patinka Teilor Svift? - Būtent. Kodėl ji dėl to meluoja?

Turiu galvoje, ką ji čia žaidžia?

Sofija - labai uždaras žmogus.

Ar neturėtum tiesiog ruošti savo prezentacijos?

Jai tai patiktų...

ar ne?

O gal nudėkim jį šiuo durklu mano rankose

ir dulkinkimės visą savo likusį gyvenimą?

Tuk tuk. Kur mano genijus būsimasis laureatas?

O Dieve. Labai ačiū. Kokios gražios.

Puokštė didesnė už visą mano butą.

Atėjo ir dar kai kas.

- Ką? - Tavo tėvai!

Staigmena!

O Dieve. Mama. Tėti.

Paskambinau jiems po mūsų pokalbio ir pasiūliau atsiųsti lėktuvą,

jie atsisakė ir pasakė, kad atvažiuos mašina.

Visą kelią iš Indianos?

Ne, taip. Važiavom I-70 iki I-44, po to I-40 iki I-15 ir iki I-10.

O nuo ten jau tiesiai.

Vietos tau čia duota ne per daugiausiai.

Taip, mama, čia tik mažas spektaklis.

Tavo tėvai paviešės kelias dienas.

Pasiūliau apsistoti savo namuose, bet jie sakė, kad geriau viešbutis...

Panorama Sityje.

Nuo čia važiuoji I-101 iki I-17, tada išsuki į Vakarinį Rosko prospektą.

Po to - tiesiai.

Einam į savo vietas, mielasis.

Gerai. Pasimatysim po spektaklio.

Žinau, tai labai netikėta,

bet labai tavimi didžiuojuosi. Tu toks šaunus.

Mole, mano tėvai - superkonservatyvūs.

Šitas spektaklis jiems nepatiks.

Jame tėra gal trys scenos, nesusijusios su seksu.

Kam rūpi, ar jiems patiks?

Patinka tau, ir tai turėtų būti svarbiausia.

- Taip, gerai, man reikia parepetuoti. - Žinoma. Vajetau.

Nenoriu trukdyti tavo procesui.

Sužibėk.

Tu irgi dalyvauji spektaklyje? Rūpiniesi kostiumais. Gerai.

„KERŠTO KRIOKLIAI“

Ką man pasakei, nupiepęs čiulpike?

Verčiau saugokis, šikniau, arba vieną dieną kas nors tave nuveš

prie Keršto krioklių.

Toks spektaklio pavadinimas.

Ką čia veiki, Karlosai?

Atėjau paimti tave.

Tave visą, Džoana.

Nusivesiu tave į miestą, pavaišinsiu ledais.

Turi dingti iš čia.

Mano vyras, meras, grįš bet kurią akimirką.

Man nerūpi, jei neteksiu darbo prie geležinkelių projekto.

Negaliu pamiršti tavęs.

Kaip mudu ant tavo sofos žiūrėjome „Visi myli Reimondą“.

O tada išėjau namo vienas.

Ką tu darai? Žodžiai ne tokie.

Leisk į tave pažiūrėti.

Parodyk savo gundančios šypsenos linkį mėnesienoje

ir leisk pajusti tos šypsenos karštį iš čia.

Nedrįsk manęs įsimylėti, blemba!

Neturėtum tiek daug keiktis!

O Dieve.

Dar daugiau lėkščių?

Deividas Čangas ruošia pagerintus Indianos patiekalus,

nes jūs esate pagerinti „indiananiečiai“.

Taigi, čia - dekonstruotas troškinys su tunu.

Dekonstruotas?

Taigi, jūs viską išardėte, o aš turiu sudėti atgal?

Dar vienas neigiamas įvertinimas, Deividai Čangai. Sveikinu.

Paimk maisto išsinešti iš „Applebee's“ ar ką.

Tas spektaklis, Nikolai.

O Dieve, kokia jėga.

O Karlosas Vu - toks daugiasluoksnis veikėjas.

Manau, puikiai jį perteikei.

Ar toks buvo veikėjo vardas?

Radome puikią vietą automobiliui prieš pat pastatą,

gal už 6-8 metrų nuo durų.

Kalbant apie vietas mašinoms, daugelis pastaruoju metu eina į „Krogers“.

- Tikrai? - Ten vėl dalija nemokamus pavyzdžius.

Anądien gavome dešros.

Žinai, ką ten mačiau? Siuzaną Ryd.

Tu lankei vidurinę mokyklą su jos dukterėčia Keila.

Kokia buvo Keilos pavardė?

Mielasis, kokia buvo Keilos pavardė?

- Ryd. - Tiesa. Tokia pat, kaip tetos.

Logiška.

Nikolai,

ar pasakojai tėvams, kad tau perskambino dėl reklamos?

Taip, ne, aš jiems to neminėjau.

- Ką? - Nieko čia ypatingo, suprantat?

Nors ji buvo nacionalinė, koks skirtumas.

O sakiau tau, kad nusipirkom naują traktorių?

Tikras gražuolis. Murkia kaip kačiukas.

Žinai, kas aria dirvą kaip tikras Hadas?

- Nikolas. - Taip, žinoma, mokėjau dirbti žemę.

Aš viską moku.

Mažylis Nikis. Dievulis jį atsiuntė į žemę ūkininkauti.

Kai tik panorėsi išbandyti naują traktorių, pagalbos neatsisakysiu.

Ne, to nebus.

Gerai, kaskart mūsų pokalbis pasisuka apie tą patį. Aš nebedirbsiu žemės.

Aš niekad negrįšiu. Aišku? Niekada.

Keila dabar dirba banke.

Gerai, žinai, ką? Manau, mano tėvai pavargę.

Diena buvo ilga. Turbūt reiktų parvežti juos į viešbutį.

Gerai.

- Labai ačiū. - Nėra už ką. Visada prašom.

Beje, nesupratau, kaip nuleisti vandenį tualete.

Gerai.

SVIFTIS NUO 1989 M.

Kažko reikia, Hovardai?

Ne, tik norėjau atsiprašyti dėl anądien.

Supranti, man labai dėl to nesmagu, tikiuosi, abu galime tiesiog

tai pamiršti.

Gerai, žinoma.

Gerai.

Nes nenoriu, kad liktų nuosėdų, mažute.

Jau pradėjai ruošti prezentaciją?

Žinau, kad tu - Teilor Svift gerbėja.

Žinau, kad eisi į koncertą liepos 12 d.

ir dabar noriu sužinoti, kodėl tai slepi.

Ką? Ir todėl taip keistai elgiesi?

Čia aš keistai elgiuosi?

Nesuprantu, apie ką kalbi. Nesiklausau Teilor Svift.

Klausausi tinklalaidžių apie sisteminį rasizmą ir urbanistinį nuosmukį.