Scenic Route

Ei!

Ei! Ei!

Dieve!

Būk prakeiktas!

Ilga kelionė.

Velnias.

Kas vyksta?

Nežinau.

Manau sugedo.

Prakeikimas.

Na gi.

O Dieve.

Kas ten?

Tarsi angelo plunksna, brolau.

Štai, pamėgink dabar.

Bent kažkiek?

Nieko.

Gerai.

Tai siaubinga.

Tvarkoj.

Tai...

Kodėl mes varginamės prie gaublio?

Manau, kad kažką išgirdau.

Na jei mirksi neoninis ženklas

kuris sako, "čia tavo problema,"

ką pogalais mes žinome?

Prakeikimas, karšta.

Atsargiai.

Yra ryšys?

Nėra ryšio. O pas tave?

Turėčiau ryšį mieste,

nekalbant apie dykumą.

Pas mane nėra, bičiuli.

Kur mes po galais esame?

Leisk pažiūrėti.

Gerai.

Mes... mes pravažiavom šį tašką...

maždaug prieš valandą.

Manau esame kažkur čia.

Tai 60 mylių.

Tai šimtai mylių iki kito taško.

Ką tu po galais darai, bandai mus nugabenti į nežinomybę?

Mes kalbėjome apie vaizdingą maršrutą, prisimeni?

Taip, apie vaizdingą, mąsčiau...

Net nežinau, su medžiais, kalnais, žmonėmis,

taškų kurie būtų arčiau vienas kito.

Va čia tai vaizdas, kurį retai pamatysi.

Kai grįšime duosiu tau žodyną.

Gerai.

Prakeikimas, kaip karšta, žmogau.

Lyg būtų 115 laipsnių.

Pritariu.

Net ne vidurdienis!

Neveltui sunkvežimis sugedo.

Greičiausiai kažkas ištirpo.

Ar bent matėm mašinų?

Ne,

bet tai juk kelias, tiesa?

Turiu galvoje, kažkas turi pravažiuot.

Turime apie 20 želės gabaliukų,

ir 6 ištirpusias ledų porcijas.

Ištemtume ne daugiau kaip 10 minučių.

Puiku.

Tai nuostabu.

Taip. Tai nuostabu.

Kas tai per skonis?

Kiauliena ir Margarita.

O Dievulėliau!

Saugojau juos kaip tik tau.

Skonis kaip torto, kurį gaminai su svogūnais.

Prisimeni tą mėšlą?

Tai žinoma, kad prisimenu.

Manau tai prives prie

paslėptų nuorodų, kurias dariau su Karen

iki trečios valandos, bet kada gali sustoti.

Niekada apie ją negalvojai? Niekada?

Tikriausiai galvojau apie ją

tiek pat kiek ji apie mane.

Ji galvoja labai dažnai apie tave.

Buvau pas ją praeitą savaitę,

ji tik ir tekalba apie tave.

Ji buvo priblokšta kai sužinojo, kad turi žmoną ir vaikų.

Kartais man tai kaip grindys.

Viskas gerai?

Taip.

Tik nepersistenk.

Negaliu patikėti, kad palikai mus be tarptinklinio ryšio.

Ar ne?

Niekada nelikau be tarptinklinio ryšio. Ar bent įmanoma?

Kur tu eini? Ką tu ketini daryti?

Einu ten, pažiūrėsiu ar yra signalas.

Ne, pasėdėkime ir palaukime

kelias minutes.

Kodėl?

Nežinau.

Lauksime, kol kas pravažiuos.

Tu sėdėk ir lauk.

O aš einu viršun patikrinti.

Prakeikimas.

Prisimeni kai paskutinį kartą pervažiavome visą šalį

ir ėjome, 200 mylių nepakeliui

nes buvom tokie įsijautę, kad ir apie ką kalbėjom.

Ir nei vienas iš mūsų negali prisiminti apie ką kalbėjome.

Galėjo būti...

Galėjai tvirtinti, kad menas gali pakilti į aukštumas,

o kokybė faktų, o ne nuomone.

Skamba kaip kelios mano gyvenimo valandos.

Kurias norėčiau susigrąžinti.

Arba galėjo turėti geresnę gynybą,

85 meškučiai arba plieno uždanga?

Tai vargiai ginčytina.

Meškučiai. Taip.

Na, netūrėtų būti jo tiek daug, tokiu metu.

Ką? Beprasmis pokalbis?

Bet pokalbis.

Kaip dalykai su aukštais finansais?

Įdėti tokiu būdu...

yra motyvacinis plakatas, mano biure,

pavyzdžiui, kaip erelis

sklendžiantis padangę.

Taip.

Praleidau kelias dienas stebėdamas jį,

bandau nuspręsti ar

aš labiau linkęs savižudybei ar žmogžudystei tą dieną.

Šaunu!

Mesk visa tai.

Mesti? O ką toliau daryti?

Darei tai kai buvai antroje klasėje,

kai tau patiko, tapyba, tai

kuo norėjai būti užaugęs, žinai?

Girdėjau tai teisingiausias atspindys ko tu ištikrųjų nori.

Jei tu darai tai ką tapei,

tada turėtum būti laimingas.

Tikrai? O ką tu tapei?

Aš?

Manau tapiau riebų, bedarbi rašytoją,

kurį bandau pribaigti.

Na gi.

Nieko.

Džoanai nepatinka tavo muzika?

Tiesiog mūsų skirtingi skoniai.

Tikėtina, kad ji turi skonį.

Man patiko.

Karen patiko.

Gal liausies?

Kas yra žmogau...

Džoanai nepatinka tavo muzika,

ji privertė tave atsikratyti gitaros.

Tik stengiuos įsivažiuoti.

Ji neprivertė manęs to daryti.

Buvo akivaizdu, kad su skrybėle

bus daugybė progų groti,

todėl ir atsikračiau visų daiktų.

Žinai, ji nebuvo muzikos kritikė.

Ji registratorė.

Ji mano žmona, Karteri, mano žmona.

Tik sakau.

Tiksliai žinau ką tu sakai,

ir sakau tau liaukis.

Deivis sakė, kad matė jus parduotuvėje,

bet jūs tiesiog praėjote.

Tikrai? Tada perduok jam, kad sakiau labas.

Kodėl pats nepasakai?

Gyveni mažiau nei per 10 mylių nuo jo.

Nes mes gana užimti.

Jis mano, kad tavo žmona jo nekenčia.

Ne. Ne?

Ji tiesiog nemėgsta susibūrimų ir tiek.

O kaip tėvų namas?

Niekad nesusirenka mažiau nei šimtas žmonių.

Nedažnai ten lankomės.

Aišku.

Nėra nei Deivio, nei šeimos.

Skamba kaip krūva žmonių, kurie nieko nemėgsta

bet ne per daugiausiai. Tikiuosi į jį patenki, drauguži.

Rimtai, gal jau baigsi?

Tu jos nepažysti.

Tu teisus, aš jos nepažystu.

Kiekvieną kartą kai atvažiuoju jūsų aplankyti, būni užsiėmęs.

Aš nustebęs, kad ji leido tau važiuoti kartu su manim.

Pagaliau! Pagaliau!

Ačiū tau Dieve. Na gi eime.

Palauk minutėlę.

Po šimts. Palauk, palauk.

Palauk! Palauk!

Prakeikimas!

Po galais!

Žmogau, tau viskas gerai?

Laikykis!

Palauk!

Prakeikimas! Palauk!

Palauk. Palauk!

Luktelėk!

Ei!

Palauk!

Ei!

Sveiki. Problemos su mašina?

Taip...

Sugedom prieš kelias minutes.

Na, nedaug suprantu apie mašinas.