Death at a Funeral

MlRTlS PER LAlDOTUVES

Los Andželas

Kalifornija MlRĘS

SUVOŽTlNlAl PRAVAŽlUOKlTE

MAŠlNŲ PLOVYKLA

Ar norėtum jį pamatyti prieš... Na supranti...

Taip.

Brajanai? Kas čia?

Žinai, savęs to paties klausiau, kai mirė mano tėtis.

Sakiau sau: ,,Kas šis žmogus?''

Ne, ne, Brajanai. Kas yra šitas negyvėlis karste?

- Nes čia tikrai ne mano tėvas. - Tu tuo tikras?

Tu manęs klausi, ar aš tikras, jog žinau, kaip atrodo mano tėvas?

Ne, Aronai, sielvartaudami žmonės dažnai suvokia realybę klaidingai.

Pažvelk į taąsuknistaą kūnaą, žmogau.

O šūdas...

- Čia Džekis Čanas! - Gerai, paklausyk...

Brajanai, juk žinai kaip atrodo mano tėvas...

Šiandien pas mus šioks toks chaosas.

Tokie dalykai beveik niekada nenutinka.

- Beveik niekada nenutinka? - Pasakiau tai garsiai?

Čia ne ,,Burger King''. lr tu ne paprasčiausiai sumaišei mano užsakymaą.

Prašau, nusiramink. Manau, kad žinau, kur jis.

Manai?

Jei mano tėvo nebus šiame karste po valandos, tu asmeniškai užimsi jo vietaą.

- Supratai? - Nesijaudink, aš jį atgabensiu.

Prižadu. Jis vienoje arba kitoje vietoje. Manau, kad toje antroje.

Vaikinai, pakuojamės. Uždarykite.

Eime, eime iš čia.

Lukterkit, kol dar neišėjom... Padaviau tau savo raktus?

Ne, jie mašinoje. Palikau juos toje prakeiktoje mašinoje.

Eime, vyručiai.

Jei tau tai šitaip nepatinka, kodėl ten važiuoji?

- Pats žinai, kodėl. - Nekenčiu laidotuvių.

Viskas sukasi tik apie mirtį.

Nemanau, kad laidotuvės sukurtos tam, kad kam nors patiktų, Normanai.

Tikriausiai.

Kai man ateis laikas iškeliauti, nenorėsiu įprastų laidotuvių.

Noriu, kad mano gyvenimas būtų pagarsintas.

Kaip Anos Nikolės Smit ar Ričardo Niksono: kieno nors įtakingo ir galingo.

O aš noriu, kad maniškės būtų pati liūdniausia diena.

Biržos patirtų krachaą, fabrikai užsidarytų,

gatvėse verktų merginos...

Kažkas panašaus. Dar patiktų, jei užtemtų saulė.

- Ei! - Kas yra?

Po tų visų perspėjimų tu vis dar rūkai?

Normanai, liaukis, gerai? Juk tu pats rūkei.

Mes rūkydavome kartu.

Aš ir į kelnes šlapindavausi, bet lioviausi.

Aš ir taip turiu problemų. Dar man betrūko tavo rūkymo...

Na jau, Normanai... Kokios jau tos problemos, žmogau?

- Juk sakiau! Tas išbėrimas! - Turi naudoti prezervatyvus, tėtuši.

- lšbėrė juk rankas, drauguži. - Vis tiek reikia juos naudoti, Normanai.

Tai pati svarbiausia taisyklė.

Tai nenormalu. Pažiūrėk.

- Po velnių, čia ne išbėrimas, žmogau. - O tai kas čia tada?

Nežinau, bet ranka tokia dėmėta...

Dėmėta? Aš nekenčiu dėmių. Aš mirsiu, pakratysiu kojas!

- Nea. - O aš dar toks jaunas!

Jie atgabeno ne taą kūnaą.

Brangute, girdėjai, kaą pasakiau? Jie atgabeno ne taą kūnaą.

O, Dieve! Ar jie žino, kur jis?

Jie taip mano.

Sakiau. Juk sakiau tau nesinaudoti Maršalais,

bet ne, norėjai, kad visus reikalus tvarkytų pažįstami.

Nepriekaištauk, tik ne šiandien. Man ir taip yra dėl ko nerimauti.

Tėtis reikalavo laidotuvių namie, tad aš nebeturiu kur trauktis.

Mirtis visur aplinkui.

Ne, mažuti. Tikrai ne.

Mama nenustos verkti.

- Rajanas visai nepadėjo. - Lyg kada nors jis padeda...

O svarbiausia tai, kad man neduoda ramybės visa ta panegirika.

Esu tikra, kad tai bus geriausia panegirika, kuriaątik kas bus girdėjęs.

Nesvarbu, vis tiek visi svarstys:

,,Kodėl ne Rajanas skaito panegirikaą?''

,,Pasitrauk ir leisk rašytojui tarti keletaąžodžių''.

Netgi aš pats taip galvosiu.

Tada ir leisk jam tai daryti.

Tai dabar tu nori, kad Rajanas skaitytų panegirikaą?

Ne, aš tik sakau...

Tu tik sakai, kad nori išgirsti Rajano panegirikaą.

- Ne, tu esi vyresnis, taigi... - Taigi vienintelė priežastis,

dėl kurios turiu tai daryti yra faktas, kad aš - vyresnis?

Aronai, nusiramink.

Manau, kad tu toks pat geras rašytojas, kaip ir tavo brolis.

Tiesiog manau, kad turėtum leisti, kad kažkas perskaitytų tavo knygaą.

Ji dar neparuošta.

Na kaągi, gerai. Tik nepamišk, kad kitaąsavaitę išsikeliam.

- Žinau. - Na, aš myliu tavo mamaą,

bet tikrai nori kraustytis.

Žinau, brangute, bet šiandien turime visa tai atlaikyti.

Būtent.

Žinau, kad dabar ne pats tinkamiausias metas,

bet šiandien - paskutinė mano ciklo diena.

Man 37-eri, tad mes turime mėginti...

Mums reikia tai daryti bent kartaą per dienaą.

- Mažute... - Taip?

Turėsi pakeisti taą ciklaą, bent jau kuriam laikui.

Pirmiausia turime surasti kūnaą.

- Viskas gerai? - Taip, visiškai.

Gerai... Aš truputį jaudinuosi.

Kodėl? Todėl, kad vėl pasimatysi su mano tėčiu?

Tiesiog nemanau, kad kas nors kada nors yra manęs taip nekentęs...

Netgi tie septintokai nėra tokie pikti.

Manau, kad šiandien jam labiau rūpės tai, jog mirė jo brolis negu...

- Mažuti... - Atleisk, branguti. Spūstis.

Bet kokiu atveju, kai aš jam pasakysiu, kad mes tuokiamės,

jis privalės tave pripažinti. Aš...

- Dieve! Tau viskas gerai? - O, Dieve.

- Šiknius! - Eik po velnių, kale.

Nagi, iškeik mane. Negi nematai, kad čia kamštis?

Jei išsidursi akį, tavo tėvas mane tikrai nudės.

- Oskarai, brangusis. - Taip?

- Pažvelk į mane. - Gerai.

- Atsipalaiduok, gerai? - Gerai.

Viskas bus gerai. Kvėpuok.

Gerai.

- Geriau? - Geriau.

Na ir puiku. Viskas gerai.

Eik po velnių!

Kaip matote, viskas kuo puikiausiai.

Tai dabar vaidini profesionalaą...

Turi raktus? O savo ,,BlackBerry''?

Nes kai jau jį užkasim, tikrai neatkasim vien dėlto,

kad galėtum parašyti sms.

Aš stengiuosi, aišku?

Ei, kaip laikosi tavo mama, Aronai?

Jai viskas gerai. Jos sveikata kuo puikiausia.

- Šis reikalas baigtas. - Gerai.

O kaip dėdė Raselas? Juk jam ne taip gerai ėjosi...

- Kaip jis? - Viso.

Aš tik klausiu. Tik bandau palaikyti pokalbį.

Būsiu netoliese, jei prireiks, juk žinot. Ačiū už viskaą.

- Mišele, eikš. - Viso, Brajanai.

Neprivalai ateiti.

Tik sakau, jog visi žino, kad taą kepto viščiuko receptaą

pulkininkas pavogė iš vergo, vardu Džubalajus.

Už tai jis gavo salotų ir viskas.

Sveikas, kaip einasi?

Man reikia paslaugos. Noriu, kad užsuktum dėdės Raselo.

Žinau, kad jis tikra bėda, bet tu esi arčiausiai jo.

- Po velnių! Jis visada blogos nuotaikos. - Pasakyk, kad padarysi. Mes padarysim.

Tai ne dėl nuotaikos. Toks jo būdas. Tai ar galėsi?

Gerai, padarysiu.

Sveika, mama, kaip laikaisi?

Liko tiek daug, kaą ketinome nuveikti.

Norėjome keliauti. Nuvažiuoti į Australijaą ir Kinijaą.

Jis norėjo važiuoti į Tailandaą.

Liaukis, mama, juk nebūtum skridusi 25 valandas.. .

Ne tame esmė. Aš ne kaip jaučiuosi.

Nežinau, kiek be jo išgyvensiu.

Jei turėčiau anūkaą,

jis atitrauktų mane nuo tokių minčių, bet..

- Kaą padarysi.. . - Sintija, mes stengiamės.

Žinau, kaątu stengiesi padaryti, Mišele. Stengiesi ir dienaą, ir naktį.

Tačiau neatrodo, kad tai padeda, ar ne?

- Kur Rajanas? Jau šnekėjai su juo? - Turėtų greitai būti čia.

Vien pamačius jo veidaą pasijusiu geriau.

Aš jo taip pasiilgau. Mano mažylis.

Nori, kad kaą nors padaryčiau, Sintija?

Galėtum patraukti rankas nuo mano vyro karsto.

Lieka žymės.

Ji mums rodo pirštaą, ar tiesiog mojuoja?

Nuostabu, damos! Ačiū!

- Štai jis. - Kas?

- Jam viskas gerai. - Jam reiks pagalbos?

Jis paprasčiausiai irzlus.

Turi mokėti kaip su juo elgtis.

Jis atrodo visai mielas.

- Sveikas, dėde Raselai! - Sveikas, dėde Raselai!

Atsimeni mane? Aš - Normanas.

Atvažiavau tavęs paimti ir nuvežti į laidotuves.

Kur po velnių buvai, storas šunsnuki? Dar kiek ir aš būčiau pakratęs kojas!

Gerai, kad žinai, kaip su juo elgtis.

Norėtumėte pasivažinėti?

Liaukis žaisti, gerai?

lr susikišk šitaą į užpakalį.

- Paklausyk. - Taip, tabletės. Aš jas turiu.

- Jos čia. - Nuostabu. Galiu ateiti pasiimti?

- Man reikia į laidotuves. Šūdas! - Tai kas. Žmogau, aš užsuksiu.

- Šūdas. - Bandei?

Ne, nebandysiu. Aš jam padariau.

Bet jos geros, ar ne? Prekė gera?

Man metas. Niekada neapsinešk nuo savos prekės.

Beje, biče, galiu garantuoti, kad šis reikalas tau tikrai nuneš stogaą.

Tau patiks. Gerai, man jau metas. lki.

Visada atidarai duris pusnuogis?

Nagi, Džefai, mes pavėluosim.

Man tik reikia įšokti į kelnes.

Čia mano namai, taigi.. Viskas gerai, žmogau?

- Normaliai. Tik šiek tiek nervinasi. - Tikrai?

- Vos nesudaužėme mašinos, o aš rėkiau. - Tas bičas iššoko prieš pat nosį.

- Aš jo nemačiau. - Tikra tiesa.

- Atleisk, mažyte, aš.. . - Ne, branguti, viskas gerai.

Jūs keisti. Kaą manote?

- Taip? Ne? - Ne.

- Užsimauk kelnes, prašau. - Gerai.

lr įsitikink, kad jos juodos, Džefri!

Gerai, mamyte.

- Aš tokia alkana. - Mano širdis taip daužosi.. .