Little Voice

NEŽINAU

Ela.

Stovėt.

Na, eime, bičiuliai.

Šaunuoliai.

NEŽINAU

Kas tokio manyje

NEŽINAU, KAIP ATSIDURT TEN, KUR EINU

AŠ Į TĄ PAČIĄ VIETĄ VIS GRĮŽTU

NEŽINAU

KAS AŠ KOKIA AŠ

NEŽINAU, KAS YRA... KAS TOKIO MANYJE?

Nežinau, kas yra

Kas tokio manyje

Nežinau, kaip atsidurt ten Kur einu

Aš į tą pačią vietą Vis grįžtu

Nežinau, kur eit

Man vis neaišku

Bet žinau, kad užstrigau kažkur per vidurį Judu lėtai

Tik stoviu čia

Nieko nežinau

Atleisk, nenorėjau trukdyti.

Tikrai nenorėjau. Bet gal turi prailgintu...

Kas tu, po galais?

Atleisk. Aš - Itanas.

Neseniai išsinuomojau šalia esantį bloką.

Taigi, aš kaip ir tavo kaimynas.

Tu negali tiesiog... Čia - mano asmeninis...

Ar ne gėda šnipinėti kitus?

Tavo durys buvo atviros.

- Aš čia ateinu, kad pabūčiau viena. - Žinoma.

- Neturiu aš jokio prailgintuvo. - Aišku.

Graži daina.

Šūdina daina.

Ką tu žinai?

Tu juk nieko nežinai.

Ei.

Ačiū.

Besė.

- „Geriausia“? - Ne. Besė.

Aš vardu Besė. Jei jau... neklausei.

Besė.

Aha.

Taip, ačiū. Mielai išgersiu, Itanai.

Tikriausiai nori pasiimti su savim?

Nes juk brangini privatumą.

Aš atsiprašau. Žinau, kad buvau...

- Aš paprastai ne tokia. - O kokia tu... paprastai?

Aš tik... Tiesiog man nepatinka, kai kiti klauso mano dainų.

- Visi? - Jos skirtos man.

Pažadėjau sau užbaigti šią dainą šįvakar.

Aš be abejonės suprantu.

Aš nenoriu tau trukdyti būti su savimi.

Taip.

Kodėl būtent vyresni šokėjai?

Jie - grakštūs. Kas dabar taip moka?

O kodėl būtent jie?

Gal dėl to, kad mane augino senelis.

Jis...

Taip. Atvykęs čia, jis pametė galvą dėl miuziklų.

Vikruolis.

Sakyk, Bese,

kodėl kuri muziką, kurios niekas negirdi?

Aš atlieku perdirbinius. Už juos moka.

O kuriu sau, kaip... dienoraštį.

Vadinasi, esi užsidariusi spintoje.

Ir dainuoji spintoje, o ne lauke. Taip.

Taip. Aš mėginau.

Man... nepavyko.

Ta daina, kurią ką tik girdėjau, labai graži.

Kaip klausytojas, norėčiau daugiau tokių.

O jie nenorėjo. Ir labai aiškiai pasakė.

Šį prisiminimą... tikiuosi kažkada nuslopinti.

Tu man neatrodai panaši į tą, kuri klauso kitų nuomonės.

Imu manyti, kad man derėjo gimti prieš 50 metų.

O, supratau.

Tie senukai tango šokėjai - mes.

Taip. Palyginti su tuo, ko dabar visi klauso.

Mano muzika, regis, pernelyg nuoširdi.

Na, juk laikai dabar - ciniški.

Ir tam reikia drąsos.

Nežinau, kas yra

Kuo man patinki

Kodėl išsigandau tavęs? Juk nieko nepasakei

Kaip tau tai pavyksta?

Iš kur atėjai?

Ir kur išeisi?

O jei eisiu artyn tavęs

Kaip suprasiu?

Nieko nežinau

Taip.

Taigi, šį žaidimą žaisdavau su seneliu, kad jis tobulintų savo anglų kalbą.

Vienu žodžiu ir tik vienu turi pasakyti, kas tu esi?

Vajė, tik vienu?

„Saint C's“?

Pavogiau iš darbo.

Tik nesakyk šventajai Cecilijai.

Žinoma, kad dirbi bare, pavadintu muzikantų globėjos vardu.

PAINIAVA

„Painiava“. Besė painiava.

Nepilnas paveikslas.

GIESMININKĖ

Alio?

Ką? Dieve mano. Aš tuoj. Man labai gaila.

- Nueisi viena? Gal padėti? - Susitvarkysiu.

OPEROS FANTOMAS

Atleiskite. Atsiprašau. Luji?

Atsiprašau. Luji! Luji, man skambino tavo auklėtoja.

Ką tu čia veiki? Tau - komendanto valanda. Žinai šią taisyklę.

- Siaubinga taisyklė. - Bet tu pats sutikai.

Aš su tuo sutikimu nesutikau.

Nemeluok. Tu davei žodį auklėtojai.

Šįvakar su ansambliu debiutuoja Šeron Kliford.

Ji ką tik paliko „Aladiną“, kur pavadavo pagrindinę aktorę

trejus metus, du mėnesius ir tris dienas.

Jei man pasiseks, gausiu jos autografą.

Luji, mes taip stengėmės, kad pakliūtum į tuos namus.

Negi nori, kad tave išmestų po vieno mėnesio?

Štai ji. Šeron! Šeron, čionai!

Panele Kliford, sveikiname jus su šia įsimintina diena.

Stebuklų stebuklai.

„Lujui“.

Aš - Lujis.

„Lujui ir Besei“.

- Čia - mano sesuo Besė. - Sveika.

- Ačiū, Luji. - Nėr už ką.

Aš jam pasakiau. Sakiau...

Ką konkrečiai aš pasakiau?

Aš pasakiau: „Tau negalima išeiti, Luji.“

- Tu taip nesakei. - O kaip sakiau?

Pasakiau: „Prisivirsi košės, Luji.“

Ir šito tu nesakei.

Jį išmes. Pranešiau valdžiai iš šešto aukšto.

Kuriems galams?

Tu pavydi, nes gavau Šeron Kliford autografą.

Kas ta Šeron Kliford?

Kas jums ant galvos?

Nesigąsdinkite. Čia - plaukų dažai.

Kaip, manot, man pavyksta atrodyti 50-ies? Juk man - 112 metų.

Nesitikėjau, kad mane iškvies taip vėlai.

Džiaugiuosi, kad saugiai grįžai, Luji.

Lujis irgi džiaugiasi, kad saugiai grįžo. Atleiskite už sutrukdymą.

Luji, ar supranti, kam reikalinga komendanto valanda?

- Jis supranta. - Ne, aš klausiu Lujo.

Aš noriu namo, Bese.

Tu esi namie. Čia - tavo naujieji namai.

Žinau, kad tau tai - pokytis.

Visą gyvenimą gyvenai su seserimi ir tėvu,

bet dabar tu suaugai ir gali gyventi savarankiškai.

Dar ne. Dar ne.

Besė irgi pasirengusi gyventi savarankiškai.

- Labanakt, Elein. - Luji.

Aš nenoriu gyventi su Filu, Tedu ir Zaku.

Aš noriu grįžti pas jus, Bese.

Tu mane ką tik įskaudinai, Luji.

Dabar eisiu į savo kambarį ir uždarysiu duris.

Jau vėlu.

Turiu išgirsti tai iš tavęs, Luji...

Ar supranti, kad komendanto valanda reikalinga tavo saugumui

ir kad nieko panašaus nebenutiks?

Jei pasakysiu, kad suprantu, išeisi?

Jei tu supranti.

Matote? Jis supranta. Mes visi suprantame.

Ačiū, Luji.

Labos nakties visiems.

Rytoj išauš nauja diena.

Akivaizdu.

Bet verta prisiminti.

Bese, jau eisi?

Bese, tavo naujoje dainoje 82 žodžiai.

Nepakankamai. Vidutiniškai dainoje būna 165 žodžiai.

Būtent. Todėl turiu grįžt ir ją užbaigt.

- Dar ne. Dar ne. - Taip, dabar.

Dieve, praleisim orų prognozę penkioms dienoms trijų valstijų teritorijai.

Aš nenoriu žiūrėti orų kanalo.

Aš noriu žiūrėti dokumentinį filmą apie vengrą, vaidinusį „Lilijomą“,

nes pagal šią pjesę buvo pastatyta „Karuselė“!

- Jis užgrobia teliką. Niekam tai neįdomu. - Tai - neįdomu.

- Aš tai ir sakau. - „Neįdomu“?

Ar matai, kodėl negaliu čia gyventi, Bese?

Gal jūs visi pažiūrėkite orų prognozę,

o paskui - kitą pusę dokumentinio?

Sutarta. Viskas gerai?

Išeini? Palieki mane?

Nenori pažiūrėti kartu su manim?

Juk mes mėgstame „Karuselę“. Tiesa, Bese?

Taip.

Matai? Ji irgi nori žiūrėti, Filai. Stebuklų stebuklas.

Pradžioje, dovanai

mes su Bese padainuosim savo mėgstamiausią dainą iš „Karuselės“.

Mano sūnus Bilas

Jis bus pavadintas mano vardu

Jis augs it medis Aukštai iškelta galva

O kojomis tvirtais stovės ant žemės

Pamatysite, niekas nedrįs

Nurodinėti jam

Niekas nesišaipys iš jo, ir nesityčios

Šiaip ar taip, ten... Stengiuosi nueiti nors kartą į metus.

Sveiki. Atleiskite, netrukdysiu. Aš tik...

O! Ne.