The Shrink Next Door

PAGAL „WONDERY“ IR „BLOOMBERG“ TINKLALAIDĘ

Ko nors atnešti?

Aloha.

Mahalo.

- Rabine Šermanai. - Sveikas, bernužėli.

- Ar tave vadinti stalo teniso karaliumi? - Tiesa.

- Atsargiai. Jis moka kovoti kaip nindzė. - Ačiū.

Tėja? Ar tu paaugai, ar aš susitraukiau?

Sveiki, Nikas ir Tonis, tiesa?

- Trečiadienio vakaras. Kviečiu! - Ateisim.

Jums tikrai patiks kukurūzai.

Iš „Round Swamp Farm's“ turgaus. Pats išlukštenau. Štai kur jis!

Visi, pasilenkit!

- Nesakyk. Nė negalvok. - Ką?

- Daugiau su tavim golfo nebežaisiu. - Kodėl ne?

„Kodėl ne?“ Nes ten - ne golfas. Labiau ledo ritulys.

Baiminausi dėl savo gyvybės.

Dar neišbandėt karšto kubilo? Būtinai išbandykit.

Netgi tu pataikytum.

Gausi tu man…

Bendžaminai, kas nutiko?

Atrodo, tau karšta. Rodos, tuoj nualpsi.

Grynas oras man - ne į gera.

Taip, nes tavo motina augino tave kaip naminį gyvūnėlį. Eime.

Eime ten, gerai? Ten įrengtas kondicionierius.

Ten - šimtai filmų, apdovanotų „Oskarais“.

Atsargiai su tais boulingo kamuoliais.

Liza. Aikas Herškofas.

- Sveiki. - Ačiū, kad atėjote.

- Atrodote nuostabiai, kaip visuomet. - Ačiū.

Ar galėčiau nusifotografuoti?

- Žinoma. - Taip, o kuris čia mygtukas…

- Viršuje. - Reikia prasukti…

Ne, ne. Viskas paruošta.

Gerai…

- Viršuje. - Ne tą paspaudžiau.

- Atsinešiu akinius, gerai? - Ne. Žinot…

Viskas gerai. Ei! Ateikite čia.

- Ačiū. - Gerai.

Ateikite čia. Galite… Nufotografuokite, prašau.

- Ar jums smagu? Puiku. - Taip.

Žavu. Nuostabus namas.

Ačiū.

- Pavyko. - Puiku.

Ateikit, parodysiu tas karves. Radau jas galerijoje, mieste.

- Aišku. - Jos tokios juokingos.

Surink tuos šlapius rankšluosčius, gerai?

Gerai, likit čia.

Stokit. O tada… Ei, kur eini? Grįžk atgal.

Aš jo paieškosiu… Štai jis… Greičiau. Pasisveikink su savo dėde, Lize.

Vaje. Filise, kviesk naikintojus.

Pastate prisiveisė tarakonų.

Užrašiau tave pas gyd. Herškofą

- šiandien. - Vargeli. Jie mane tiesiog aplipo.

Kas čia tokie?

Pažiūrėkim. Su kailiuku ir… Kokios lipnios letenėlės.

- Ar girdėjai, ką sakiau? - Aš negaliu.

- Kodėl negali? - Klausyk,

- nenoriu kalbėt su svetimu… - Jis - ne svetimas.

Jį rekomendavo rabinas Goldbergas.

Ne, suprantu. Ei!

Nekutenk.

Gerai, mergaitės. Mergaitės. Liaukitės. Palikit dėdę Martį ramybėje.

Liaukitės, tiesiog nusifotografuokit, kol dar gražiai atrodot.

Mergaitės! Ateikit. Eime. Nagi.

Padėk, prašau telefoną.

Jis - tavo?

Ne. Gerai, ačiū. Nuostabiai atrodot.

Tik pažiūrėkit. Įdomu.

O į tuos spąstus tikrai sutilps visi tie tarakonai?

Tikrai. Turime ir daugiau.

Taip, tikrai. Briusai, atnešk šluotą.

Taip, reikia atnešti…

- Dieve mano! Mano galva! - Atnešk šluotą!

Tai ar nueisi?

Man nereikia jokio gyd. Herškofo, aišku? Man viskas gerai.

Vaje.

Rodos, čia tikrai yra parazitų.

Šūdeli!

- Gerai, tu paimk fotoaparatą. - Taip.

- Aš susitvarkysiu su ja. Gerai? - Taip, gerai.

Gerai.

Ką gi.

- Debora! - Kur jis?

Ir man smagu tave matyt.

- Ar perdavei mano žinutes Marčiui? - Taip. Visas aštuonias.

Tikrai? Nes jis man taip ir nepaskambino.

Gal todėl, kad jūs išsiskyrėte?

Ne. Niekas nesiskiria per faksą, Filise.

Ne, sutinku, bet būna ir blogiau.

Mano vyras sugriovė mūsų santuoką dulkindamasis su savo sekretore.

Tikrai mieliau būčiau išsiskyrusi faksu.

Gerai, nesvarbu. Tik…

Noriu su juo susitikti.

- Jo čia nėra. - Nuo manęs jis nepasislėps.

Gal ir pasislėps.

Jis man skolingas.

Gerai, baikim šitas nesąmones. Negaliu. Šiandien man gana.

Nieko jis tau neskolingas. Viskas baigta.

Turiu su juo pakalbėti. Būtinai.

Asmenišku reikalu.

Tu ir vėl laukiesi?

- Kaip drįsti, bliamba, mane kaltinti? - O tu tai ne?

- Eik tu šikt, Filise. - Paklausyk.

Martis - geras vyrukas.

Tiesą sakant, per geras. Bet aš - ne tokia

ir neleisiu, kad jį išnaudotum.

Kas tu tokia? Jo sarginis šuo?

Dar blogiau. Aš - jo sesuo.

Sarginis šuo tave tik apkandžiotų,

bet sesuo mielai ištrauks tavo trachėją

ir pagros ja kaip dūdele, bliamba.

Jauti skirtumą?

Po velnių, tai - ne tavo reikalas, Filise!

Klysti!

Martis - mano reikalas.

Aišku.

Gerai.

Jei jis man šiandien nepaskambins, bus bėda.

Na, tuomet bus bėda.

- Taip, bus didelė bėda. - Girdėjau, ką sakei.

- Pabučiuok man į subinę, Filise. - Gražu.

Sušikta kalė.

Gražu.

Šypsokitės, kai suskaičiuosiu iki trijų. Vienas, du, trys.

Dieve mano. Gerai. Žinot, ką?

Nieko jūs nesišypsokit. Tik pasistenkit neatrodyt taip baisiai.

Nes dabar atrodot kaip daug dvynukių iš filmo „Švytėjimas“.

Pone Eibelmanai, palaukite sekundėlę, gerai?

Briusai, gali padėti? Pralinksmink jas.

Nes ta filmo „Įkaitas“ atmosfera man nepatinka.

Pasistengsiu.

Pažiūrėkim, jūs užsisakėte

scenos užuolaidas iš medvilninio velveto veliūro.

- Taip. Su raukinukais. - Taip.

Kaip matot, jis - su pūkeliu, o kraštelis - matinis.

Ryškiai rožinė spalva? Tamsoka.

Ne, normali rožinė spalva. Bet dėl apšvietimo galbūt atrodo tamsesnė.

- Aš ne… - Pritaikėme jums

tinklelį ir du kraštus apačioje.

Parodykit apačią.

Ir kas gi čia?

Tai juoda veliūrinė apačia.

Iš kitos pusės.

Tai užuolaidų pamušalas.

Kam to reikia?

Kad šviesa visiškai neprasiskverbtų.

Bet aš neužsakiau užuolaidų pamušalo.

Na, mes tik rekomenduojame

naujoms portjeroms… kad viskas būtų kaip reikiant,

kad būtų pamušalas, kad jos ilgiau tarnautų.

Tu gal kurčias? Aš jo neužsisakiau.

Klausykit, mes… Visas užuolaidas siuvame su pamušalu.

- Kurgi ne. - Ne,

- nes tuomet jos ilgiau tarnauja. - Nes tuomet jūs padidinate kainą.

- Paklausykit. - Ne, tai tu paklausyk.

Kai čia dirbo tavo tėvas, panašių nesąmonių nebūdavo.

Tik stengiuosi pasiūlyti geriausią variantą.

Lankausi čia 34 metus.

- Ir mes tą vertiname. - Kur Džeromas?

- Mano dėdė čia nebedirba. - Kodėl?

Nes… sudėtinga paaiškinti.

Noriu pakalbėti su Džeromu.

Gal palauktumėte sekundėlę?

Pone Eibelmanai!

Sveiki, kaip sekasi?

Nemokėsiu nė cento, kol nepakalbėsiu su Džeromu.

Aišku.

Palaukite sekundėlę, gerai?

Marti, ką darai?

Išeik, tučtuojau.

Marti, liaukis. Marti, paleisk.

Liaukis.

Ar tau panikos priepuolis?

Kas tau?

Ko tu… Ko tu bijai?

Jis tėra bjaurus senas Talmudo mokytojas, kuriam jau nuo 30-ies ausyse auga plaukai.

Ko tu taip bijai?

Marti, pažvelk į mane. Dabar vadovauji tu. Tu - vadovas.

Vadovai negraužia audinių, Marti.

Kas yra? Marti, tu tuoj nualpsi?

Stokis. Nagi, stokis. Liaukis.

Turi išeiti. Turi…

Liaukis! Marti, atsistok.

Tu rimtai?

Po velnių, Marti!

Atleiskit, Martis šiuo metu - labai svarbiame susitikime.

Už užuolaidų?

Taip, už užuolaidų. Kuo galėčiau padėti?

Užuolaidų apačioje jis įsiuvo pamušalą, kurio aš neprašiau.

Ir jei jūs neišbrauksite jo iš sąskaitos, aš išeisiu kitur.

Na, mums dėl to bus tikrai liūdna.

Tavo tėvas tikrai nesidžiaugtų.

Tikrai ne.

Bet jis niekad nesidžiaugė, tad…

Viso gero, pone Eibelmanai.

Nagi.

Eikš.

Ak, Marti.

Tik pažiūrėk.