ആദ്യത്തെ 200 വരികൾ.
SILVEINAS
Dieve mano, čia - tu. Nagi, eikš vidun.
Kaip gyveni, močiute?
Normaliai.
Laukiau tavęs anksčiau.
Na, autobusas vėlavo.
Būčiau pasitikusi tave, bet man nebeleidžia vairuoti.
Sutvarkiau tavo kambarį.
Kai ką sudėjau į spintą.
Eik. Pasidėk daiktus.
Gerai.
Gerai.
Taip, su šituo gražiai atrodai, ar ne?
Velnias. Po galais.
- Ei, Šele. Šele. - Ką?
Vėl lindai prie mano piniginės?
Pavogiau. Joje buvo krūva pinigų.
Grįšiu gal po kelių dienų.
Nekantriai lauksiu.
Ta moteris - gryna bėda.
Jei ne jos mažasis sūnus, išvaryčiau ją iš to namelio ant ratų.
Tau tikriausiai prireiks nemažai laiko, kad priprastum prie normalaus gyvenimo.
Tikriausiai.
Svarbiausia - susirasti darbą.
Ir viskas.
Tik nereikia savęs gailėtis.
Žinoma, ponia.
Kiekvieną sekmadienį einu į bažnyčią.
Jei nori čia gyventi, ir tu turėsi eiti.
Tikiuosi, žinai lygtinio paleidimo sąlygas.
Taip, pone.
Turi atlikti narkotikų testą.
Turi registruotis kas dvi savaites.
Privalai laikytis visų įstatymų: miesto, parapijos, valstijos ir šalies.
Ir privalai susirasti darbą.
Viską supratai?
Pagalvojai, kur dirbsi?
Ne. Dar nežinau.
Pasimatysime po dviejų savaičių.
Pasakysiu tau štai ką.
Jei atsiras laisva vieta, būtinai tau paskambinsiu.
- Ačiū. - Taip.
- Palmeri? - Po galais, kada grįžai, žmogau?
Čia tai geras!
Maniau, kad tau liko sėdėti dar kokius penkerius metus.
- Nesitikėjau pamatyti tave su barzda. - Gerai jau.
Galėjai pranešti, kad grįžti.
Būčiau suorganizavęs vakarėlį ta proga.
- Ane? Įdomu, kas būtų į jį atėjęs? - Kvailelis Nedas.
- Aišku, kad būčiau atėjęs. - Matai?
Po paskutinio mūsų pokalbio
aš pervedžiau pinigų tau į sąskaitą, kaip prašei,
- ir nuo tada nieko iš tavęs negirdėjau. - Ačiū, žmogau.
Vis dar gyveni su antrąja žmona?
Nenoriu apie tai kalbėti.
Nesuprantu, ką sau galvojau. Dabar turiu aštuonerių metų sūnų,
o Darlina nepraleidžia nė vienos progos, kad mane panervintų.
- Kaip sekas mažyliui Džeikui? - Mažyliui Džeikui - jau 15-ika, žmogau.
- Penkiolika? - Penkiolika.
- Nieko sau. - Taip. Ir jis - neblogas futbolininkas.
- Tikrai, žmogau. - Tikrai?
- Kaip ir jo tėtis. - Nieko nuostabaus.
Žinojai, kad tavo įvarčių rekordas buvo sumuštas tik prieš kelerius metus?
- Tikrai? - Tai padarė kažkoks naujokas.
- Naujokas? - Negali būti.
Ką aš matau. Palmeris.
- Kada grįžai? - Prieš kelias dienas.
Nieko sau.
Tau tinka.
Taip. Juk pažįsti mano tėtį. Neturėjau kito pasirinkimo.
Malonu tave matyti.
Ir man.
- Apsistojai pas Vivianą? - Taip, kol kas.
Na, jei ko prireiks, kreipkis.
Aš rimtai. Gali drąsiai kreiptis.
Šūdas. Pasakyk savo seniui, kad liautųsi rašinėjęs man baudas už greičio viršijimą.
- Nieko nenoriu girdėti. - Eime, pažaisim biliardą.
Nedai, pažaiskim biliardą, kol žmona dar neieško.
Palmeri, ateik ir tu.
Prašau.
Ačiū.
- Kosimai, kaip sekas? - Ko nori?
Kad padarytum manikiūrą ir nudepiliuotum užpakalį.
Kaip manai, ko noriu?
Viskio su kokakola.
Tu - Vivianos anūkas, tiesa?
Kas yra, gražuoli?
Tu - nebylys?
Tu tikrai ką tik grįžai iš kalėjimo.
SEMIS
Edi. Edi, kelkis.
Pavėluosim į bažnyčią.
Per tą vaikį tikrai pavėluosim.
Pamaldos prasideda 10.00 val. Žiūrėk, kad nepavėluotume.
Nepyk.
Semai, tai - mano anūkas Edis.
Jis labiau nori, kad jį vadintų Palmeriu, nors Edis - daug gražesnis vardas.
Tu nakvojai pas mano mamą
ir buvai be pižamos ir apatinių.
Semai.
Uždaryk langą.
Užtrukau dvi valandas, kol pasidariau šukuoseną.
Dote, prisimeni Edį?
Edi, tai - Dotė.
Mano anūkas.
- Baik. - Tobi, nelįsk prie jo.
Labas rytas. Sveiki atvykę
į Veslio koplyčią šį rytą.
Turbūt keistai jauties čia grįžęs, ką?
Ir neklausk.
Na, beveik niekas nepasikeitė. Svarbiausia - bažnyčia ir futbolas.
- Amen. - Bet atsidarė nauja kavinė.
- Edi. - Viršininke.
- Girdėjau, tave paleido anksčiau. - Taip, pone.
Žiūrėk, neprisidaryk bėdų.
Nenorėčiau įkišti tave atgal už grotų.
Žinoma, pone.
- Pasimatysim nuovadoje. - Gerai, tėti.
Šūdas. Nekreipk dėmesio.
Senas šiknius.
Būtų buvę keista, jei jis nebūtų priėjęs.
Klausyk, nepyk, kad neaplankiau tavęs
ir nė laiško neparašiau.
Pasielgiau nedraugiškai.
Pamiršk.
- Ką jūs? - Labas.
Tas pats šūdas, kaip kiekvieną sekmadienį.
Jėzau. Tam vaikiui - rimtai kažkas negerai.
Štai, imk. Perduok mamai.
Tegul pavalgo. Maistą galima laikyti visą savaitę.
- Ačiū, panele Viviana. - Branguti.
- Viso gero, panele Viviana. - Viso.
Viso, Palmeri.
Labanakt, močiute.
Saldžių sapnų, Edi. Aš taip džiaugiuosi, kad grįžai.
Aš irgi.
- Ilgai miegojai. - Taip. Tikrai.
Grįždamas namo
užsuk į parduotuvę ir kai ką man nupirk.
Gerai, žinoma.
Palauk. Duosiu tau pinigų.
Kaip suprantu, tu jų neturi.
Ne.
Būk atsargus.
Iki pasimatymo.
Rimtai tau sakau. Nusiskusk,
nes taip čia subraižei, kad net skauda.
Būtinai nusiskusiu. Iš meilės tau ir tavo putytei.
- Kas tas vyrukas? - Pasakyk dar kartą, kaip mane myli.
Tiek to, nesvarbu.
Jis tik žiūri.
- Ačiū. - Ačiū. Gražios dienos.
- Sveiki. - Sveiki.
IEŠKOME PARDAVĖJO
Norėtumėt prašymo formos?
Taip, prašyčiau.
Aš jau suradau pardavėją šįryt.
- Labas, Edi. Kaip sekas? - Hoganai.
Tik pamiršau nuimti skelbimą.
Buvo malonu pasimatyti.
Ir man.
Atsiprašau. Maniau, kad vis dar reikia pardavėjo.
Nieko tokio.
Kurioje pusėje?
Šitoje.
Aš tave pagražinsiu.
Labai gerai.
Jo mama vėl išvyko.
Pabus pas mus, kol ji grįš.
Man reikia lūpdažio.
Tuojau.
Ačiū.
Tau reikės miegoti ant sofos.
Semas miegos tavo lovoje.
Aš galiu miegot ant sofos, panele Viviana. Namuose miegu ant sofos.
Tavo amžiaus berniukui reikia miegoti lovoje.
Man nesvarbu.
Galiu žiūrėti televizorių.
Per daug televizoriaus - nesveika.
Atsiprašau. Man reikia šitų.
Šitą man atidavė mano draugė Emilė.
Kaskart, kai ji gauna naują lėlę, man atiduoda senąją.
Nesąmonė.
Ją truputį apkramtė jos šuo, bet man vis viena gerai.
Ji gali šokinėti. Matai?
Juk žinai, kad esi berniukas, ar ne?
Žinau.
Berniukai nežaidžia su lėlėmis.
Na, aš esu berniukas ir žaidžiu su lėlėmis.
Vakarienė ant stalo!
Iki, Palmeri.
- Mėsos kukuliai. - Ačiū.
Ar jau pavyko susirasti darbą?
Dar ne.
- Tau tikrai pasiseks. - Panele Viviana.
- Čia - jai. - Mums patinka mėsos kukuliai.
Vienas - tau, vienas - man.
Tavo mama ilgam išvažiuoja?
Patylėk.
Kada atiduosi man likusią grąžą?
No comments yet. Be the first to leave one.