Chevalier

PARYŽIUS, PRANCŪZIJA REVOLIUCIJOS PRELIUDIJA

Jei čia dar kas nors nežino,

tai aš esu

Volfgangas Amadėjus

Mocartas.

Jūs buvote nuostabi publika,

tad leidžiu jums pateikti pageidavimų.

25-oji simfonija.

Nr. 2.

Nr. 4.

Koncertas smuikui Nr. 5.

Smagus kūrinys. Taigi, Nr. 5.

Galiu sugroti kartu, mesjė?

Ką?

Ar galėčiau sugrot kartu?

Gerai. Užlipkite.

Kas jus įkalbėjo?

Niekas, mesjė.

Atleiskite.

Kaip manote, jums prireiks

kažko panašaus?

Savo, regis, palikau dirbtuvėje.

Dirbtuvėje!

Taigi, ponai ir ponios, jūsų dėmesiui

kūrinį atliksiu su

šio tamsaus nepažįstamojo pagalba.

Spėju, žinote šį kūrinį?

Taip, mesjė.

Tikiuosi, neužsitrauksite gėdos.

Nuo alegro.

Improvizacija!

Bravo!

Bravo!

Kas jis toks?

ŠEVALJĖ

LA BOASJĖ AKADEMIJA

Sveikas atvykęs į Paryžių, Žozefai.

Jūsų sūnus?

Taip.

Kas jo motina?

Kas jūsų žmona?

Ne jūsų reikalas.

Mesjė, panašias savo nuodėmes

galite slėpti kitose mokyklose.

Iš Gvadelupos iki Paryžiaus - ilgas kelias.

Negi tikėjotės, kad galėsite

tiesiog numesti savo pavainikį negriuką

pirmoje pasitaikiusioje akademijoje.

Aš sumokėsiu.

Neabejoju.

Tačiau bijau, kad šiam berniukui

čia bus sunku.

Jis turi dovaną.

Tokios dovanos negali būt paliktos pūti plantacijose.

Aš jam skolingas bent jau tiek.

Dovanos?

Talentai.

Jis jų turi daug, bet vieną - ypatingą.

Jūs čia jas puoselėjate, kaip pats teigėte,

mesjė La Boasjė?

Puiku.

Žozefai, čia dabar bus tavo namai.

Gal tave čia pamėgs ne iš karto, berniuk.

Bet būk tobulas.

Tobulas visada.

Niekam nesuteik priežasties tave sužlugdyti.

Atmink,

tobulo prancūzo nesužlugdys niekas.

Nerangi beždžionė.

Duok jam!

Susikausi su rimčiausiu varžovu, todėl būk itin dėmesingas.

Puoli, atmuši, puoli, atmuši.

Puiku. Petys žemiau.

Kviečiame geriausią La Boasjė mokinį į dvikovą.

Taigi, jei atėjote į dvikovą, pamatysite dvikovą.

Ponios ir ponai.

Jūsų didenybės.

Gerieji Prancūzijos žmonės,

puolama mūsų šalis,

mūsų gimtinė.

Ji puolama ne patrankomis bei ginklais.

Puolamas grynakraujiškumas.

Mūsų šalies grynumas. Ir šis priešas,

Prancūzijos priešas,

bijau, yra čia.

Negras.

Jie nebėra apriboti tolimųjų kolonijų plantacijomis.

Jie rado būdą patekti į mūsų tėvynę.

Nebijokite, nes žmogus, kurį pristatysiu, neša mums viltį.

Tikrasis Prancūzijos sūnus.

Atvyko tam, kad sunaikintų tamsųjį marą.

Garbusis Ruano čempionas

Aleksandras Pikaras!

Ką? Kas čia buvo?

Ponios ir ponai,

paklausykite manęs.

Prancūzija keičiasi, taip.

Bet keičiasi ir pasaulis.

Ar mes norim atsilikti?

Ar didi mūsų tauta priešinsis pokyčiams?

Ar liksime sąstingyje,

įsikibę protėvių gyvenimo būdo,

kol mūsų šalis nevirs dulkėmis?

Jūsų dėmesiui -

Prancūzijos ateitis.

Angelas ir šėtonas viename.

Karys ir poetas.

Tikrasis Prancūzijos sūnus.

Geriausias mano draugas.

Špagos meistras.

Lanko meistras.

Jūsų žinomas!

Žozefas Bolonis!

Žozefas Bolonis.

Džiaugiuosi pagaliau išvydusi, koks esate nepakartojamas.

Kalbos, poezijos bei jojimo žinovas.

Grojate taip pat puikiai kaip valdote špagą.

Jūs Le Concert des Amateurs vadovo kėdėje esate neprilygstamas.

Ditirambus jums ir jūsų koncertams gieda Gosekas ir Lekleras.

Esu nustebinta.

Ir sužavėta.

Šia įstabia savo pergale

įrodėte, jog esate tikras prancūzas.

Manau, atėjo metas apdovanoti jus už tai.

Aš, Marija Antuanetė,

suteikiu jums, Žozefai Boloni,

ševaljė de Sen Žorž titulą.

Paduokite jam kokią tviskančią juostą.

Pažymėkime akimirką.

Jūs.

Nagi.

PO VIENERIŲ METŲ

Jūsų didenybe.

Dieve, spektakliai čia tapo siaubingai nuobodūs.

La Gimar. Ji akivaizdžiai sensta.

O Frankuras atrodo lyg ištrauktas iš kriptos.

Gal man nueiti ir patikrinti jo pulsą?

Apšlakstyt jį švęstu vandeniu ir atšaukti kvietimą?

Perverk plaukų segtuku man širdį,

kad nukraujuočiau ir mes išeitume anksčiau?

Turiu atgaivinti šį teatrą,

antraip tie niekšai iš muzikos komiteto kibs man į gerklę.

Kas ten su juo?

Kristoferis Gliukas.

Taip, atlėkė čia iš Vienos. Rengia kažkam koncertą.

Tam, kas neturi nei klausos, nei skonio.

Žozefai. Koks tu žiaurus.

Puiku. Baigėsi.

Šlovė Viešpačiui.

Žozefai, girdi? Jie atlieka tavo muziką.

Žinoma.

Turiu pasisveikinti.

La Gimar.

Jūsų didenybe.

Nuostabu, nuostabu.

Čia jis.

Ševaljė.

Smagu jus matyti.

Išties gražus.

Sakiau, kad ateis.

Ševaljė atėjo.

Štai jis.

Ševaljė.

Labas vakaras, ševaljė.

Tas pats su viskuo. Viskas dirbtina.

Štai kur jis. Filipai.

Žozefai.

Supažindinsi?

Eikš, čia Kler... Ne.

Čia Kler. O čia... Atleisk, kuo tu vardu?

- Filomena. - Galiu jį pagrobti?

Ševaljė.

Puikus pasirodymas, Gimar.

Ačiū.

Nėr gražesnio balso visoje operoje.

Tu teisus.

Aš čia pagalvojau.

Turi atvykti manęs aplankyti Pantene.

Savo namuose įkūriau nedidelį teatrą.

Galėtum surengti ten pasirodymą.

Nenorėčiau erzinti tavo pavydžių gerbėjų.

Kartais vyrai turi pavydėti.

Jiems tai sveika. Nemanai?

Pavyzdžiui,

jie siaubingai pavydi

tavo didelio

talento.

Manau, mums derėtų bendradarbiauti.

Lauksiu tavęs savo karietoje, mažumėlę

parepetuosime.

Esi nuostabi dainininkė, Gimar.

Tikiuosi, vieną dieną mes sukursime ką nors kartu.

Kaip profesionalai.

Žinok, aš visada gaunu tai, ko noriu.

Gero vakaro.

Kaip nepatogu.

Atleiskite.

Paprastai į mane sminga visų akys tokiuose vakarėliuose,

bet jūs, regis, pavogėte visą dėmesį.

Tikrai?