Servant

- Ar jis manęs pasiilgo? - Taip.

Kieno čia kūdikis?

Tai - jūsų kūdikis. Džerikas.

Lėlė dingo, o lovelėje gulėjo kūdikis. Ji juos sukeitė, po velnių.

Pakalbėjau su savo draugu Rosku. Jis pasidomėjo dingusiais kūdikiais.

Ką čia sau darai, po galais?

- Kur tu ją radai? - Ką galiu pasakyti? Mums pasisekė.

Noriu susipažinti su ta kūdikių vagile.

Dorote, ar prisimeni, kas nutiko Džerikui?

Ji priėmė lėlę, o dabar, rodos, priėmė ir jį.

O jei ji viską prisimins?

Gal reikia pradėti kalbėti apie ateitį, kurioje ji ir liks tokia?

- Gal apsimautum kelnes? - Dabar trys valandos nakties, bliamba.

Čia - Roskas, tas vyrukas, apie kurį tau pasakojau.

- Mano svainis Šonas. - Sveikas.

Tai tu - privatus detektyvas?

Šiaip dirbu Žmogiškųjų išteklių skyriuje, bet...

Jis šitaip papildomai užsidirba. Yra kvalifikuotas detektyvas.

Ima atlygį už dieną, ir, svarbiausia, mes galime juo pasitikėti.

Tai ką išsiaiškinai?

Socialiniuose tinkluose jokios Lijanos Greison nėra.

Viešuose įrašuose nurodyta, kad ji gimė Viskonsine.

Gal tikrai ji - paprasta mergaitė iš kaimo, atklydusi į didelį miestą?

Lėktuvas į Medisoną išskrenda 5.00 val.

Siūlyčiau pažiūrėti, su kuo turime reikalą.

Turiu paruošti maistą renginiui.

O tave kas kvietė?

Nenorėčiau, kad paliktum Dorotę su ja vieną.

Bent jau kol daugiau nesužinosime.

Reikia tos merginos nuotraukos.

Kurią galėtume parodyti jos gimtajame miestelyje.

Pažiūrėsim, ką gero papasakos.

Gali gauti?

Jos gyvenimo aprašymas. Tuojau jį atnešiu.

- Gal mate žuvies tiekėją? - Ne, šefe.

Šiandien teks kaip reikiant paplušėti.

Be to, prieš patiekiant, viską turėsi paragauti.

Kodėl, šefe?

Pasigavau virusą ar kažką panašaus. Mano skonio receptoriai - mirę.

Labas rytas, Tobi.

Labas rytas, ponia Terner.

Jis ir vėl kalba apie savo skonio receptorius?

- Skamba rimtai. - Toks jo gyvenimo būdas.

Daugybę metų stengiausi jį įspėti.

Aptarnausime tuziną diplomatų, kurie tikisi penkių tobulų patiekalų.

Skonis gali būti šūdinas, tačiau privalo atrodyti kaip kepenėlės.

- Tobi, daržovės - rūsyje. - Taip, šefe.

Kažkas pas jus atėjo.

Jei tai - ne žuvies tiekėjas, man šakės!

Jis šiandien įsitempęs.

Sėsk. Papusryčiauk su manimi.

Suprantu, keista, tačiau dabar - savaitgalis, galim pasidalinti.

Lijana. Čia - Tobis. Tobis yra Šono...

Kas toks, sakei, esi, Tobi?

- Šefo padėjėjas. - Šefo padėjėjas.

"Padėjėjas" reiškia "ne šefas."

Nes jis skuta bulves ir plauna puodus.

Jis galvoja, kad mokosi iš Šono, bet man tai primena vaikų išnaudojimą.

Taip.

Na ir slidžios, sušiktos bjaurybės.

- Šonai! - Žuvytės.

- Čia - ungurys? - Taip. Pasūdysiu ir iškepsiu.

Tobi, paduok plaktuką ir vinių iš pirmo stalčiaus.

- Taip, šefe. - Man praverstų pagalba.

Jis vis dar juda.

Dar ilgai spurdės.

Juokingi tie unguriai. Nesupranta, kada numiršta.

Gerai. Pjauk čia ir čia.

Ką veiksi per savo laisvadienį, Lijana?

Nudirkime tam šūdžiui odą.

Kodėl jis nenurimsta?

Kiek daug kraujo. Laikyk.

Tu mus išgąsdinai.

- Atleiskite, ponia Terner. - Ką tu.

Kaip aš čia patekau?

Tobis atnešė. Jis gana stiprus.

Cukraus koncentracija tavo kraujyje turbūt labai nestabili.

Tik kaulai ir oda iš tavęs. Imk. Ramunėlių arbata su medumi.

Medus, rodos, suneštas Naujosios Zelandijos bičių.

Turbūt dar nepripratai prie mūsų.

Ką pasakysi?

Man čia labai patinka, ponia Terner.

Dorote.

Nagi, pasakyk.

Dorote.

Tu tokia miela.

Nuo šiol mudvi būsime geriausios draugės.

- Tobi. - Ką, šefe?

Paragauk.

Aštroka, šefe.

Tikiuosi, neklysti.

Atsiliepsiu. Po penkių minučių išimk jį iš druskos.

Gerai, šefe.

Sveikas.

Mes jau atvykom. Į sušiktą Viskonsiną.

Ką tik sužinojom Greisonų adresą.

Nuvažiuosim per kokią valandą.

Gavai jos nuotrauką?

Taip, bliamba. Ji ten kaip mirusi.

Įsliūkinau į jos kambarį. Nufotografavau miegančią.

Po valandos jau rodysiu tą nuotrauką jos ginkluotiems motulei ir tėvukui.

Pokalbis turėtų būti įdomus.

Džiulijanai, vaizdas trūkinėja. Prastas ryšys.

Paskambinsiu, kai nuvažiuosim.

Gerai.

Jai viskas gerai?

Ji pabudo. Nuvešiu ją į miestą. Papietausime drauge.

Kodėl?

Nes šiandien mums - laisvadienis.

- Tiesą sakant, paliksiu jį tau. - Aš turiu gaminti.

Įdėsi į šokliuką. Jis galės žiūrėti, kaip tėvelis dirba.

Šonai, gal norėtum ką nors pasakyti Lijanai?

Nieko nesugalvoju.

Išgąsdinai ją, kai norėjai pasimaivyti prieš Tobį su tuo unguriu.

- Aš pati kalta, ponia Terner. - Nesąmonė.

Šonai.

Atleisk, kad tave išgąsdinau, Lijana.

Matai? Ne taip ir sunku.

Kada grįšit?

Kai baigsim visus reikalus.

Pasigausim taksi gatvėje.

Tik neišmesk, bliamba.

Šefe.

- Labas. Ką pasakysi? - Gali kalbėti?

Taip, jos abi išėjo.

Esame prie Greisonų namo.

Pats gali pažiūrėti.

Namas atrodo nuniokotas gaisro.

Čia tikrai ta vieta?

Roskas gavo registrų duomenis. Turime koordinates.

Namas - Greisonų nuosavybė. Šeimoje - trys žmonės. Tikrai čia.

Kvapas siaubingas.

Yra nuotraukų ar kitų asmeninių daiktų?

Palauk. Čia dar ne viskas.

Palauk. Kas ten ant sienos? Paeik atgal.

Tau tikrai tinka. Labai gražu.

Pasirodyk.

Žiūrėk. Nuostabiai atrodo, tiesa?

Ir dar batus nusipirko, puikiai dera.

Sumokėjau jai už kitą savaitę.

Kaip Džerikas? Pasiilgo mūsų?

Nieko nesakė. Tobis jį nukankino. Jis miega.

Aš pažiūrėsiu.

Judvi, rodos, sutariate.

Mes pažindinamės.

Apie ką kalbėjote?

Na...

Žinai. Ji drovi.

Reikia traukti kiekvieną žodį.

Ar ji pasakojo, iš kur kilusi, kaip užaugo?

Ne, to nepasakojo. Kodėl klausi?

Pagalvojau, jog būtų smagu daugiau sužinoti

apie žmogų, kuris gyvena čia.

Visa Filadelfija žino, kad tobulai moki imti interviu.