Assassin Club

Tėti!

Mano bučkis.

Sakiau važiuoti iškart po pamokų, bet ne namo.

Keliai pavojingi.

-Bet aš... -Pamiršai suknelę, taip.

Eikš.

Mamos vestuvinis žiedas.

Vienintelė kita moteris, buvusi šalia manęs, buvo tavo mama.

Tu jau pakankamai suaugusi.

Pamaniau, kad turėtum nešioti ką nors, kas priklausė jai.

Tavo dėdė jau laukia.

Apsivilk suknelę.

O Dieve.

Ne!

Bėk!

Džona!

Džona!

Džona.

Eik! Surask mano brolį!

Džona!

Čia Luka Lesekas.

Jis vadovauja didžiausiam prekybos žmonėmis tinklui Rytų Europoje.

Daugiausia pardavinėja moteris ir vaikus.

Prievartiniam darbui, prostitucijai ir panašiai.

Be to, jis valdo vietos policiją, žinoma, pasitelkęs kyšius.

Ar sakiau?

Už kampo nuo ten, kur esi,

yra nuostabiausias baras.

Nežinau, kaip dabar, bet dešimtajame dešimtmetyje

ten rinkosi gražiausios rytų europietės.

Tau patinka klausytis savo balso, ar ne, senuk?

Morganai, mielas berneli, tik stengiuos padėti.

Žinai, gyvenime yra svarbesnių dalykų...

Mielai išklausyčiau senstančio donžuano kelionių patarimų,

bet dabar tam ne laikas.

Gerai, na, tada žinokis.

Ir padaryk man paslaugą.

Pasistenk nepaversti gražiosios Liublianos griuvėsiais.

Nieko nepažadu.

Saugios kelionės.

„Nei baimė, nei viltis nelydi dvesiančio gyvūno.

Žmogus laukia pabaigos

apimtas baimės ir vilties.“

Šūdas!

Kur tu, niekše?

Šūdas.

Nagi.

Dieve!

Džiaugiuosi, kad prisiskambinau, Morganai. Pasakok viską.

Na, pasakyti, kad nepasisekė, būtų per švelnu.

Apgailestauju. Gal paaiškintum?

Krapštau kulką iš savęs, bet...

Kažkas mane pašovė, kai taikiausi į Leseką.

Žinai, viena kita žaizda

yra praktiškai šio darbo dalis.

Užpuolimas atrodė suplanuotas. Profesionalo darbas.

Manau, buvo įsivėlusi trečioji šalis.

Dar vienas šaulys?

Na, dėkui Dievui, tu gyvas. O Lesekas?

Tas, kuris pašovė mane, jį nušovė.

Akivaizdu, kad ne pernelyg išrankus.

Taip. Na, pašniukštinėsiu, gal ką pavyks suuosti.

Dar vienas dalykas.

Yra nauja užduotis, ją gavom po to, kai išvykai.

Manau, metas užleisti vietą jaunuoliams, bičiuli.

Tiems, kuriems nerūpi, ar bus pašauti.

Ne.

Morganai, šitos užduoties negalim perduoti kitiems.

Ji svarbi.

Todėl saugios kelionės.

Pasikalbėsim kai grįši, gerai?

Mano diena ką tik pagerėjo.

Tu sužeistas?

O, ne.

Tik pavargęs. Labai sunki diena.

Aš girdžiu. Prašau, įjunk vaizdą.

Ryšys čia ne per geriausias, mažute.

Nemanau, kad pavyks perduot vaizdą.

Nagi. Noriu tave pamatyti.

Prastai miegu, kai tavęs čia nėra, pats žinai.

Manau, per daug susisiautei chalatą.

Tikrai?

Gal reiktų jį nusimesti?

Taip išties geriau.

Atsiprašau. Prastas ryšys.

Tai tiesiog žiauru.

Klausyk, man reikia eiti.

Turi spėti į lėktuvą?

Gerai. Myliu tave.

Pasiilgau.

O Dieve.

Išpuolio metu žuvo Luka Lesekas,

Liublianos nusikalstamos grupuotės vadas.

Konkurentų sindikato darbas? Gal. Asmeninė nesantaika? Tikėtina.

Bet, pažvelgus į skrodimo išvadas, peršasi kitas atsakymas.

Akivaizdu, kad tai - profesionalo darbas.

Jei pažvelgsime į šias žaizdas, jos pernelyg tikslios,

nei tos, kurias matome per tipišką gaujų karą.

Vieta, į kurią pataikė kulka, ir šūvio tikslumas

liudija, kad tai - žmogžudystė.

Aš manau, pasidarbavo samdomas žudikas, anksčiau tarnavęs kariuomenėje.

Mums dabar būtų geriausia bendradarbiauti su vietos valdžia.

Taigi, ponios ir ponai, prie darbo.

Turime daug ką nuveikti.

Ačiū.

Kas šiandien įvyko pasaulyje?

Ką veiki? Nieko gero?

Grafičiai. Gerai.

Na, reikia daugiau praktikos, bičiuli.

O tu?

Nagi. Žinau, kad tu - geras žmogus.

Nupirk jam vandens ar ką.

Štai taip.

Šiame pasaulyje dar yra gerų žmonių.

Štai ir ji.

Pasiilgau tavęs.

Taip gera tave matyti.

Kai ką tau turiu.

Atrodo, kad jo gyvenimas buvo nelengvas.

Nepatikėtum.

Vieną dieną leisi man nupirkti tau ką nors gražaus.

Man labiau patinka tai.

-Eikim namo. -Atnešiu tau jų daugiau.

Į tave žiūrint širdis džiaugiasi.

Kaip gerai, kad grįžai.

-Labas. -Labas.

-Kas čia? -Nieko.

Tik įbrėžimas. Žinai, koks aš nerangus.

Kas per velnias, Morganai?

Kas čia?

Nenorėjau tau sakyti, bet žinau, kaip nemėgsti motociklų.

Vienas iš bičų turėjo motociklą.

Nespėjau nė mirktelėti, kai atsidūriau griovy.

Atleisk. Bet čia nieko rimto.

-Viskas gerai. -Negerai.

Kaskart išvažiavęs grįžti su mėlynėmis, įbrėžimais, nubrozdinimais...

O dabar - tai?

-Dabar aš čia, ar ne? -O rytoj?

Rytoj aš irgi būsiu čia.

Ir poryt, ir užporyt, ir dieną po to.

Taip lengvai manęs neatsikratysi.

Pažadėk.

Jei neleisi man pakilt, pažadu.

-Neleisiu. -Tikrai?

Šūdas!

-Tau viskas gerai? -Viskas gerai.

Tik du lūžę šonkauliai, bet tiek to.

Nurodymai buvo labai aiškūs.

Taip, o aš pasakiau, kad išeinu.

Morganai, nedaug trūko. Suprantu.

Pažvelgei mirčiai į akis. Taip.

Bet, žiūrėk, buvo prasta diena. Mums visiems tokių pasitaiko.

Koldūnų? Labai skanūs.

Regis, tu manęs negirdi. Aš baigiau.

Aš irgi.

Užbaigiau soją.

Padavėjau!

-Tu nepakenčiamas. -Morganai, sėsk. Nagi.

Nebūk toks dramatiškas. Nagi.

Ne taip paprasta.

Klientas paprašė būtent tavęs.

Kodėl?

Dėl tavo berniokiško grožio, velniško žavesio. Kas žino?

O gal jie tavo gerbėjai. Nesvarbu.

Esmė ta, kad tai - ne vienas darbas.

Šeši. Šešios atskiros sutartys.

Už kiekvieną bus išmokėta po milijoną dolerių.

Tų pinigų tau užtektų visam gyvenimui.

-Koks tai bus gyvenimas? -Kokio tik panorėsi.

Tai 6 milijonai dolerių.

Nežinau, ar įsivaizduoji tą sumą,

bet už ją išeitų velniškai daug „Pinot Noir“ butelių.

Darome gerą darbą.

-Gerą? -Būtiną darbą.

Tai blogi žmonės.

Žinau, kad jie turi sumokėti už savo nuodėmes kitame gyvenime.

Bet kam to laukti?

Nežinau. Tas paskutinis darbas...

Žinau, bet tu išgyvenai.

-Žinai, kodėl? -Nes apmokei mane išgyventi.

Nes privalai išgyventi.

Taigi, tos šešios sutartys...

Pameni, kai pradėjome dirbti kartu?

Buvau dar vaikas.

Neturėjau nei plano, nei ryšių, nei jokio supratimo.

Dabar jau turiu patirties. Gerai.

Ateina laikas, kai privalai suprasti, kada pasitraukti.

Kai dar gali pabusti ryte ir mėgautis saulėtekiu.

Myliu tuos sumautus saulėtekius, Koldvelai. Tikrai.

Todėl jei taip nori tų pinigų,

tau teks gaidukus nuspausti pačiam.

Ką tai reiškia, Morganai?

Tokie kaip mes sustoja dėl trijų priežasčių.

Pirmoji - surandame Dievą.

Tavo atveju, manau, tai mažai tikėtina.

Antroji, tikiuosi, kad ne šita, yra moteris.

Šita priežastis nebūna užtenkamai svari.

Patikėk, aš žinau.

-O trečioji... -Mes mirštam.

Taip, mirštam.