Ant-Man and the Wasp: Quantumania

Kur aš?

SAN FRANSISKAS

Mano gyvenimas nelogiškas.

Sveiki.

Anksčiau klausdavau savęs:

"Skotai, esi išsiskyręs, sėdėjęs kalėjime. Kaip tapai Keršytoju?

Kodėl keliauji laiku su Kapitonu Amerika?

Kažkaip nelogiška."

Mano gyvenimas labai pasikeitė.

Tačiau visur man žmonės sako tą patį.

Galite nusifotografuoti su mano šunimi?

"Skotai, o kaip dabar?

Kas toliau?

Kur šis srautas tave neša?"

Jei žinočiau, tai jau nebūtų srautas.

Gerai.

- Buvo beprotiški metai. Visiems. - Sveiki. Kaip laikotės?

Jums viskas paruošta.

Koks jūs malonus.

Ne, ne.

Pinigų iš jūsų neimsiu.

- Ar mes vis apie tą patį? - Žinoma.

Rubinai, esi geriausias.

Ačiū, Žmogau Vore.

Skirkime laiko svarbiems dalykams.

Pavyzdžiui, draugams.

Tokiems, kurių net nežinojai turįs.

AMŽIAUS DARBUOTOJAS SKOTAS LENGAS "SKRUZDĖLIUKAS"

Atmink tuos, kurių dėka esi čia.

Be jų nieko nebūtų.

Aš - vyrukas, kurį atleido iš "Baskin-Robbins".

Kartais tau tiesiog pasiseka.

Man pasisekė sutikti Houp van Dain.

Manau, žinote, kas ji tokia.

Ji perėmė tėvo įmonę.

Ji dabar keičia pasaulį Pim dalelyčių pagalba.

Daug kas sako, jog nori gelbėti pasaulį,

o štai Houp gelbėja jį kasdien.

Ačiū.

Labai dėkoju.

Miškų sodinimas. Įperkamas būstas. Maisto gamyba.

Ji nešvaisto nė sekundės.

Vis dar negaliu patikėti.

Viso to nebūtų nutikę.

Bet nutiko.

Gana geras pasaulis.

Džiaugiuosi, kad jį išgelbėjome.

"Ar ilgiuosi veiksmo?“

SKOTAS LENGAS SAUGOKITE MAŽESNĮ

"Kartais.

Ar atsiliepsiu pakviestas Keršytojų?

Žinoma.

Niekada nuo jų nenusisukčiau.

Bet dabar aš noriu vieno - būti tėčiu.

Myliu tave, Kese.

Ačiū, kad esi mano herojė.

Ir atleisk, jog nebuvau keliuose gimtadieniuose.

O visiems jums, vaikai,

patarsiu viena.

Saugokite mažesnį.

Klyskite.

Rizikuokite.

Nes gyvenime išmokau vieno:

augimui visada yra vietos."

Atleiskite, čia mano.

San Fransisko Apygardos kalėjimas

Iš kalėjimo?

Leng!

- Leng! - Aš čia.

Eime.

Eikš.

Sveika. Kaip ji? Girdėjai ką?

Dar ne.

Labas, Houp. Labas, tėti.

Kese. Kas atsitiko?

Pasirašykite čia.

Pats supranti, reikalai kalėjime.

Grąžink.

Žinau, tai tavo darbas.

Neabejojate?

Juk sunku buvo įžiūrėti

per tas ašarines dujas, kuriomis apipurškėte taikius protestuotojus.

Kur ji?

Atleiskite. Jums, turbūt, gėda.

Nors radau šitą.

Sumažinai policijos mašiną?

Ką tu sau manei?

O ką turėjau daryti? Nusisukti?

Vidury nakties jie ėmėsi vaikyti benamius.

- Ne, aš ne... - Kur jiems eiti?

Jie nekalti, kad neteko namų, kai pasaulis išnyko.

Žinau.

Jei nesi šiknius iš patikos fondo, tai ir nuomos neišgalėsi sumokėti.

Aš neaiškinu, ką daryti.

- Aš tik sakau... - Ką jai daryti.

Tu man aiškini, ką daryti.

Ne, daryk ką nori.

Aš siūlau tau kitą būdą.

Gerai.

Pažadėjau tavo mamai,

kad galėsi naudotis jomis tik vieno mūsų akivaizdoje.

Ši technologija - pavojinga.

Žinau, kad pavojinga.

Kas, jei farai ją atims? O jei pamesi?

Aš kostiumo nepamečiau.

Turi kostiumą?

Pala, tu turi kostiumą?

Aš moku savimi pasirūpinti.

Patikėk, aš to jau išmokau.

Skaudu.

- Aš nenorėjau. Atleisk. - Žinau.

Nieko tokio.

Aš suprantu.

Tik noriu, kad gyventum normalų gyvenimą.

Tėti, žmogus su bitės kostiumu

norėjo mane užmušti, kai man buvo šešeri.

Normalaus gyvenimo niekada neturėjau.

Gal paklausykime muzikos?

"Ir tą akimirką pagalvojau:

Kaip Halkas pavertė mane kūdikiu?

Ar aš juo liksiu amžiams?

Ar aš - Halko kūdikis?"

Tėti, klausaisi savo knygos?

- "Bet buvau pasirengęs viskam." - Ne, tai...

- Čia tik radijas. - "Tai suartino mus su Styvu."

- Tėti, išjunk. - Labai keista.

Mygtukas sugedo. Neišsijungia.

Išjunk, prašau.

Ką? Garsiau? Gerai.

"Tada pasirodė meškėnas iš kosmoso.

Mano vardo jis nežinojo.

Man smagu buvo sutikti kalbantį meškėną."

Atsiprašau.

Ačiū.

Gerai.

Tavo Nobelio premija pašte.

Gerai. Sutaupiau aštuonis dolerius.

Dieve, kaip aš jumis žaviuosi.

Ačiū.

Aš ilgėjausi šito.

Kvantinėje tikrovėje nėra picų?

Ne. Nėra nieko.

Mama, mes juk galime apie tai pakalbėti.

Jei nori.

Širdele, aš ten praleidau 30 metų.

Noriu gyventi dabar.

Kese, ar susiradai draugų šįkart už grotų?

Seneli.

Šįkart?

Ar buvo kitas kartas?

Kitas kartas nesiskaito.

Aš nežinojau.

Kodėl man nepaskambinai?

Nes žinojau, ką sakysi.

Būčiau išlaisvinęs tave su skruzdėlėmis.

Pakaks. Šeimos susirinkimas.

Galime jį sušaukti?

O dabar ką veikiame?

Apie tai.

Kokie visi atsipūtę šiuo klausimu.

Jūs norite padėti. Aš suprantu.

Taip, Kese. Suprantu.

Bet nenoriu, kad švaistytum laiką.

Aš bent jau kažką veikiu.

Aš išgelbėjau pasaulį tiesiogine šio žodžio prasme.

Tikrai?

Tai ko anksčiau nesakei?

Klausykite, Skotas išgelbėjo pasaulį.

Ir kaip, Skotai?

Parašyk knygą apie tai.

Labai juokinga.

Nėr už ką, juk vos nevirtote dulkėmis.

O ką dabar veiki?

Pasirašinėji knygas?

Ar ne tu įsibrovei į "VistaCorp"?

Ar ne tu skridai į Vokietiją,

kad oro uoste susikautum su Kapitonu Amerika?

Susiginčijau su Kapitonu Amerika.

Su juo nesikaučiau.

Nesu beprotis.

Žmonėms vis dar reikia padėti, tėti.

Mes bent jau užsiimam kažkuo prasmingu.

Kas tie mes?

Ką jūs darot trise?

Mokslą.

Su skruzdėlėmis.

Ir mokslu.

Aš netikiu jumis.

Parodykime jam.

Ką jie stato?

Tai tavo darbas?

Ne, jos kuria savo technologijas.

Protingos skruzdės.

Taigi, kol jūsų visų nebuvo

penkerius metus, aš turėjau daug laiko.

Ėmiau skaityti senelio Henko senus užrašus

ir susidomėjau Kvantine tikrove...

Kvantine tikrove?

Žinau, visi mes ją pažįstam, aš nenorėjau nieko gąsdinti,

bet mes kalbėjomės apie tai.