The first 200 lines.
Bet rimtai. Ačiū, kad atėjai.
Man - vienas malonumas.
Taip, bet nemokamų pietų nebūna.
- Tiesa, Džun? - Leo.
- Gerai. - Aš...
Pakeliui namo aš jai trumpai papasakojau.
Ne, skamba intriguojančiai.
Taigi, tas tavo žmogus.
Pasakok.
Kas sako, kad vynas nedera su neuropsichiatrija?
Ačiū. Tai - vyras, taip?
Taigi, jis ateina po avarijos ir...
Jis tvirtina, kad nieko neprisimena.
Laikas tarp akimirkos, kai jis įžengia į butą
ir kai pabunda ligoninėje, dingęs.
Tada, leisk spėti, jis staiga viską prisimena ir prisipažįsta.
Taip, bet iš to, ką supratau, tai neurologiškai neįmanoma.
Žinai, hipokampas...
smegenų dalis, kurioje saugome ir iš kur ištraukiame prisiminimus...
yra pupelės dydžio.
Pupelės?
Taip, pupelės, kuri po traumos susitraukia,
ir tai apsunkina prisiminimo procesą.
Bet kaip Erolui pavyko prisiminti,
jog prisipažindamas išklojo visas smulkmenas?
Sakiau, kad tai jai neduoda užmigti.
Gerai.
Mes esam linkę tikėti prisiminimais,
lyg jie būtų mūsų praeities vaizdo įrašai.
Bet tiksliau būtų juos lyginti su aliejine tapyba.
Kaskart kažką prisiminus, tu pertapai juos, sluoksnį po sluoksnio.
Arba tai tau daro kiti.
Vadinasi, kiti žmonės gali koreguoti tavo prisiminimus?
Taip. Visa tai - mano tinklalaidėj.
Sunku patikėti.
Ar tikrai, Džun? Gerai.
Gal užsuk pas mane į laboratoriją?
Aš įsilaušiu į tavo prisiminimus.
Greit patikėsi, kad mes - senos draugės.
Gal net bučiavomės namelyje medyje pas tavo močiutę.
Mano močiutė neturi namelio medyje.
Ar tikrai? O jei aš tau parodysiu nuotrauką?
Supranti, kai prisiminimas pertapomas...
SAVAITĖS ŽVAIGŽDĖ
...tau lieka tik paskutinė versija.
Ne originalas.
SAVAITĖS ŽVAIGŽDĖ SVEIKINAME
Išgyvenę sunkią traumą,
žmonės nebegali prieiti prie savo prisiminimų.
Taigi, „Ar įmanoma, kad Erolui į galvą kažkas įdėjo netikrus prisiminimus? “
Taip. Teoriškai.
Tai paprasčiau nei manai.
Tu jai patinki.
Man ji irgi patinka.
- Ne. „Patinki“ patinki. - Ką?
Kokia tu senamadiška.
Supratau, ką nori pasakyt. Man tai, beje, komplimentas.
- Maniau, tu - detektyvė. - Užsičiaupk.
Taip, tu jai patikai. Ji turi gerą skonį.
Džun.
Juk žinai, kad man gali pasakoti viską, tiesa?
Aš visada tavo pusėje. Nepaisant paviršinio įspūdžio.
Žinau.
AUGA LYGTINAI NUTEISTŲ POLICININKŲ SKAIČIUS
JK POLICIJOS TARPE ĮSIVEŠI DEŠINIŲJŲ RADIKALŲ KULTŪRA
REIKALAUJAMA IŠTIRTI POLICIJOS PAREIGŪNO ATLEIDIMĄ
KYLA VIS DAUGIAU KLAUSIMŲ APIE BENDRADARBIAVIMĄ SU KOVOS LYGA
LANKYMO SALĖ
Žinai, aš galvojau apie tave truputį.
Taip?
Ar tu galvojai apie mane truputį?
- Klaivai. - Taip?
Galiu tavęs paklausti?
Bet tai turi likti tik tarp mūsų.
Gerai.
Kovos lyga.
Tu ten ėmei lankytis dar paauglystėje? Taip?
Aš tau parodysiu kelias nuotraukas,
o tu man pasakyk,
ar kuris nors iš jų buvo tos organizacijos narys.
Aišku?
Policija.
- Kas tai? - Tiesiog pasakyk.
Ne.
Tikrai?
Ne. Jokiu būdu.
Aš bent jau jo nesu matęs.
O jis?
Ar jis?
Tu pažinojai šį žmogų.
Taip.
Mes visi pažinojom Tonį.
Tonis Gilfoilas?
Aš - DS Džun Lenker. Dalstono KNT skyrius.
Gal galėtum paimti dėžes, mieloji?
Taip. Atleiskite, kad trukdau.
Būčiau dėkinga už pagalbą, bet tai sudėtinga.
- Ir dar tą. - Tai...
Vienas liudininkas vykdomo tyrimo metu
paminėjo jūsų pavardę.
Gal gali šitą padėti ant viršaus? Aš įdėsiu vežimėlį.
Jus apkaltino
buvus politinės organizacijos nariu.
O kaip žinote, priklausymas politinei grupuotei
policijos pareigūnams uždraustas, bet tai buvo Kovos lyga.
Neonacistinė grupuotė. Kitaip vadinama Giminystės linija.
Tai jūs esate ar buvote šios grupuotės narys?
Ar Rojus Čeimbersas vis dar vadovauja Dalstono skyriui?
Aš surinksiu jo numerį, gerai?
Papasakokite man apie Erolo Matiso prisipažinimą.
Štai kas.
Papasakokite, tada pamiršiu, ką girdėjau.
Taip, girdėjau, kad mėgsti gąsdinti.
Klausyk, tokioms kaip tu,
kaip sakydavo mano brangi mamytė... negalima nusileisti.
Reikia žiūrėti joms tiesiai į akis ir siųst velniop.
Supranti?
Man nusišikt, ką tu manai, girdi? Ate.
- Taip, klausau. - Sveikas. Klausyk.
Prasti reikalai.
Po galais. Ji buvo atėjusi. Pas Tonį. Ji mūsų...
Eik. Greičiau.
Bose, ji mūsų taip nepaliks.
O kuo tu čia dėtas?
Jis serga, girdi? Su juo taip negalima. Po šitiekos darbo metų.
Kimai, aš tai sutvarkysiu. Rimtai.
Tonis mus gynė.
Manau, jis nusipelnė, kad mes apgintume jį dabar.
Supranti, jūs su Toniu visada taip.
Vienas kitą užvedate.
Labas, taip.
- Štai jis. - Girdėjau, sulaikei jį.
Tai kokios bėdos?
Viskas gerai. Man reikia buto.
Nedidelės studijos vienam bičiuliui vardu Patrikas.
Šito turėtų pakakti užstatui.
- Rytoj tiks? - Taip.
Padariau nuotraukų, kai Hegartis praėjusią savaitę čia lankėsi.
Čia jis priėjo prie bankomato ir išsiėmė nemenką krūvelę grynųjų.
Šūdas. Sonja, jūs jį jau sekate?
O ko tu bijai?
- Aš negaliu šnipinėti kolegos. - Bet mes galim.
O kaip Tonis Gilfoilas?
- Manau, derėtų... - Hegartis elgiasi įtartinai.
Abi tai suprantam. Kam jam tas vairuotojo darbas?
Kam jam tie papildomi pinigai? Pagaliau kai ką turim.
Ką? Jis eina į kilimų parduotuvę?
Ne kilimų, o narkotikų, Džun.
Šeimininkas - Mirasas Mansuras.
Jie - platintojai. Didmenininkai išties. Didžiuliai heroino kiekiai.
O Hegartis ten lankosi nuolat.
Aš turiu grįžt į darbą.
Tu nenori to matyti.
Jį arba šantažuoja,
arba jam moka narkotikų prekeiviai.
Juk pati sakei, Džun, kad jis gali bet ką.
Paimk, jei pavyks. Paimk.
- Duok man saldainį. - Duok.
Štai.
Jis - mažas. Keistas vaikas.
Šūdas, bro.
Jis tinka tik tavo burnai.
Bro, nevalai dantų.
Lyg tavo saldai...
Policija.
- Rankas palei šonus. - Klausyk.
Kuprines nusiimt. Nusisukt.
Kas čia?
Kas čia?
- Šūdas. - Čia ne mano.
Netyčia įkrito?
Gerai. Jūs abu, laisvi.
- Bėgam. - Eikit.
Kur Džeikobas? Kur mūsų numeris septintas? Džeikobas.
Džeikobai, tavim dėtas slėpčiau telefoną.
- Ir ką mes čia turim? - Sulaikytas Harpes skersgatvy.
Už linijos.
- Nusižengimas? - Kvaišalų laikymas su ketinimu platinti.
Taip.
Taip.
Vardas, pavardė?
Džeikobas Teiloras.
Prieik.
Užrašyk vardus ir numerius
trijų žmonių, kuriems norėtum paskambinti.
Gali naudotis telefonu.
Judinkis.
Gerai.
Nagi, mama.
Abonentas, kuriam skambinate, neatsako.
Prašome skambinti vėliau.
Abonentas, kuriam skambinate, neatsako. Prašome skambinti vėliau.
Dar kam nors gali paskambint?
Kur tas telefonas? Kur? Jėzau.
Kur jis, po galais?
- Alio? - Močiute, aš policijoje.
- Ką? - Gali ateiti manęs paimti?
Kur, mielasis? Kur?
Į policijos skyrių.
Pasakyk adresą. Ateinu. Ateinu tavęs paimti.
No comments yet. Be the first to leave one.