The U.S. vs. John Lennon

Visiems, kurie sako, kad judėjimas, revoliucija baigėsi,

reikėtų pamatyti, kas vyksta čia,

nes man visai nepanašu, kad viskas baigėsi.

1971 m. gruodžio 10 d. Mičiganas.

Tai lyg sapnas

matyti 15000 žmonių vienoje vietoje,

reikalaujančių laisvės Džonui Sinkleriui.

Man grėsė nuo 9 su puseiki 10 metų nelaisvės

1969m. liepą

už tai, kad daviau dvi marihuanos suktines

persirengusiai policijos pareigūnei.

Visą šį laiką Džonas Sinkleris buvo kalėjime,

nes protestavo prieš valdžią.

Nors vyriausybėatakavo

Hirosimą pustrėčio karto per savaitę,

kiekvieną savaitę nuo 1969 m. liepos, kol Džonas kalėjo,

visą tą laiką

Ričardas Niksonas skelbė: "Karas artėja į pabaigą."

Mes surengėme šį koncertą,

apie jį buvo paskelbta visose valstijose.

Tai buvo didžiausias įvykis, kada nors vykęs Mičigane.

Stevie Wonder, Bob Seger,

Rennie Davis, Jerry Rubin,

Bobby Seale iš "Black Panthers".

Visomis galiomis dėl žmonių.

Labai ačiū. Dabar.

Visas jėgas dėl žmonių.

Scena turėjo išlaikyti didelį krūvį.

"Jei mums pavyks, šis koncertas bus milžiniškas..."

O tuometJerry Rubin pakvietė John Lennon ir Yoko Ono

ateiti ir padainuoti mūsų koncerte.

Neturėjome net įtarimo, kad ten bus FTB agentai,

įsimaišę tarp žiūrovų, ir nurašinės dainų žodžius.

Štai nuo ko FTB agentai pradėjo stebėti

John ' o ir Yoko daromą įtaką žmonėms.

Įtaka sustiprėjo ypač Niksono valdymo metu,

kuris prasidėjo 1968 m. ir jie paranojiškas bijojo jo

pasekėjų, kurie pasipriešino kultūrinimui,

priešinosi valdininkijai, karui,

o, žinoma, John Lennon strimgalviais pasinėrė į tą veiklą,

Jei kas nors iš šou verslo

ateidavo ir dalyvaudavo politiniam sambūry,

tai buvo pateikiama kaip kažkokia

labai didelė, asmeninė auką,

ar net asmeninė rizika.

Žinoma, jie bijojo to, ką tokia įtakinga asmenybė,

kaip John Lennon, reprezentavo.

Bet kuris, kuris dainuoja apie meilę,

harmoniją ir gyvenimą,

yra pavojingas tam, kuris dainuoja apie mirtį,

žudynes ir vergystę.

Jis draugavo su

daugybe žmonių, kuriuos mūsų valdžia

norėjo įkišti į kalėjimą,

Jis buvo labai plataus profilio asmenybė,

tad jo veikla buvo stebima.

Manau, kad jienorėjo įbauginti mane,

ir aš bijojau, paranojiškai bijojau.

Jis buvo įsitikinęs, kad visų jo telefoninių pokalbių

yra klausomasi.

Jis šventai tikėjo, kad jį šnipinėja po visą Niujorką,

Jis manė, kas draugai, kuriuos jis manė esant draugais,

buvo slapti informatoriai iš skirtingų

intelektualų bendruomenių.

Mes buvome tiesiog šokiruoti

ir tikrai išsigandę,

Dar vienas Sinklerio vadavimo efektas

dar papildomai sukėlė nerimą FTB.

John ' ui Mitchell ' ui, Haldeman ' ui,

Ehrlichman ' ui, ir Nixo ' uin vis tai kėlė grėsmę,

ir reikėjo kažką daryti,

kad būtų neutralizuotas John ' as Lennon ' as.

JUNGTlNĖS AMERlKOS VALSTlJOS PRlEŠ DŽONĄ LENONĄ

Vaikystė buvo kažkas, ko...

jis negalėjo pamiršti.

Jis visą laiką ten sugrįždavo.

O naktį, kai mes atsiguldavome,

jis kalbėdavo apie ją, apie savo mamą,

Ypač apie mamą.

Jis buvo našlaitis, tikrai.

Jo atsisakė tėvas,

o nepaisant visų savo tikslų ir ketinimų,

jį apleido ir motina.

Ar galite įsivaizduoti, kaip augti

suvokiant, kad nei mamai, nei tėvui

tu iš tiesų nereikalingas?

Taigi, nieko keisto, kad jis pasuko maištininko keliu.

Kilus iš darbininkų klasės tai buvo natūralu.

Žinau, man buvo įskiepyta nekęsti ir bijoti policijos,

nekęsti ir bijoti privilegijuotųjų,

ir kovoti su jais.

Jis buvo pasiruošęs ginčytis

su bet kuo, kas bandytųjam aiškinti,

kaip gyventi ir ką daryti,

kada kalbėti, o kada tylėti.

Aš nuolat prisidirbdavau bėdų.

lš visų mokyklų, kurias lankiau, buvau išmestas.

Viskas, į kąįsiveldavau, pridarydavo man problemų,

taigi, aš nuolat atsitrenkdavai į sieną,

Čia Doug ' as Layton ' as ir Tommy ' s Charles ' as.

Primename, kad mūsų ir Beatle fantastiškas

boikotas vis dar tęsiasi.

Mes turime nepamiršti, ką pasakė Beatles.

Beatles išspausdino pranešimą visuose laikraščiuose,

kad jie populiaresni už patį Jėzų.

lš ties aš...

Aš atkreipiau dėmesį į tą faktą,

o tai buvo užuominaAnglijai,

kad tuomet mūsų įtakajaunimui buvo stipresnė nei

Jėzaus ar religijos.

Aš nesiginčijau ir neneigiau jų.

Aš tiesiog pasakiau tai.

Aš mąsčiau paprastai, rėmiausi statistika ir faktais,

jo tvirtinimas nėra teisingas.

Nėra nei vieno, kuris būtų populiaresnis už Jėzų.

Aš tikrai nemaniau, kad visi galvoja taip, kaip aš.

Aš nesu nusistatęs prieš Kristų, prieš religiją,

ar prieš Dievą,

Daugybė žmonių stato šventoves Kristaus garbei,

o ką žmonės nuveikė dėl Beatles?

Ką jiepadarė dėl mūsų?

Aš nesakau, kad mes esame geresni ar didingesni

ar kad prilygstam Jėzaus Kristaus asmenybei

ar Dievui, ar dar kažkam.

Aš tik pasakiau, ką pasakiau, ir tai buvo neteisinga,

arba buvo suprasta neteisingai.

O štai dabar visa tai.

Mes siūlome tau paimti Beatleįrašų,

nuotraukų ir suvenyrų,

kad galėtume pateikti įrodymų

per Beatles naktinį pasirodymą Memfyje.

Rugpjūčio 19 d.,

jie bus sunaikinti milžiniškame viešame lauže.

Ta vieta greitai bus paskelbta.

Mums nesvarbūs žmonės, kuriems nepatinka mūsų įrašai,

ar nepatinka tai, kaip mes atrodome, ar ką šnekame.

Jie turi teisę nemėgti mūsų,

o mes turime teisę neturėti su jais nieko

bendro, jei mes to nenorime,

ir visai jų nepaisyti.

Mes visi turime savo teises, tiesa?

Aišku, Lennon ' as pamąstė

apie tas svaiginančias populiarumo aukštumas, bet

tai jau nebuvo jų gyvenimo tikslas.

Lennon ' as iš tikro labiau norėjo

užimti kritiko poziciją,

maištininko poziciją,

Tai, manau, buvo kelio pradžia,

kuriuo pasuko Lennon ' as ir kuris

nuvėdė jį tiesiai priekonflikto

su Niksono administracija, įvykusio po 6 metų.

Manau, kad 60-iėji

parodė mums galimybes ir atsakomybę, kurias visi turėjome.

Tai buvo atsakymas.

Suteikė mums galimybės žybsnį.

Mes ketinome įtikinti komunistus,

kad mūsų negali įveikti armijos pajėgos

ar galinga karinė jėga.

Šiandien aš įsakiau Vietnamo

Mobiliajai Oro divizijai ir būtinoms kitoms pajėgoms,

kurios papildys mūsų kovotojų gretas

nuo 75 000 iki 125 000 žmonių beveik tuoj pat.

Aš įstojau į Aukštąją Jūrų pėstininkų mokyklą

1964 m. rugsėjį,

ir užsirašiau savanoriu vykti į Vietnamą,

Jie nebūtų radę išsiųsti nei vieno

už mane labiau pasišventusio žmogaus.

Jie negalėjo išsiųsti nei vieno, kuris būtų pasiruošęs

klausyti jų nurodymų ištikimiau nei aš.

Kai su pagrindiniu savo buriu

žygiavome per atvirą vietovę,

manesužeidė į petį.

Kulka pervėrėmano dešinį plautį ir jį sumaitojo,

tada pasiekus stuburą, suknežino ir jį.

Todėl buvau paralyžuota apatinė mano kūno dalis.

Vietnamas sunkiai pernešė karą

dar ir dėl populiacijos dydžio.

Jie neturėjo 9/11 mln., kiek turėjomemes.

Jie neturėjo Pearl Harbor ' o.

Jie neturėjo motyvacijos,

kuri būtų paskatinusi kovoti ir išugdžiusi patriotizmą,

Tai buvo nepopuliarus karas,

ir jis darėsi dar nepopuliaresnis, nes labai užsitęsė,

o žmonės vis stipriau abejojo,

ar jis turi kokį nors realų tikslą,

Apie 2 milijonus vietnamiečių žuvo konflikto metu.

Karas nešlovino gyvenimo, laisvės,

ir laimės ieškojimo siekių.

2, 3, 4!

Mes nenorimekovoti jūsų kare!

1, 2, 3, 4!

Mes nenorime kariauti jūsų karo!

Kilo didžiulis sąmyšis,

kuriame didelęrolę suvaidino jaunimas

visais atžvilgiais.

Žmonės, kurie anksčiau normaliomis sąlygomis

būtų buvęapatiški,

nuolankūs ir pasyvūs,

dabar rimtai įsitraukė į politinius žaidimus.

Spaudžiami savo pačių reikalavimų,