The Last Duel

Pagal tikrus įvykius.

Pasisukite į dešinę, miledi.

Ačiū.

Viskas.

PARYŽIUS 1386 m. gruodžio 29 d.

Klausykite, klausykite!

Lordai! Riteriai! Skvairai!

Ir visi žmonės.

Mūsų valdovo, Prancūzijos karaliaus

griežtai uždrausta

ir bus baudžiama mirtimi ir turto konfiskavimu

už bet kokio ginklo -

kardo ar durklo turėjimą,

išskyrus atvejus, jei leidimas jiems

išduotas paties karaliaus.

Vyrai kausis

raiti ar pėsti,

kiekvienam tinkama maniera,

su jiems tinkamais taktiniais ar gynybiniais ginklais.

Išskyrus ginklus ar kitokius kovinius įrankius,

pagamintus naudojant kerus ar burtus,

kas uždrausta Dievo ir mūsų bažnyčios

visiems krikščionims.

Jei kovotojas į kovos lauką įsineš ginklą,

pagamintą burtų, užkalbėjimų,

magijos ar kitais šėtono būdais,

toks piktadarys bus nubaustas kaip Dievo priešas,

išdavikas

ar žmogžudys.

Tvirčiau.

Riteriai, į vietas.

Pradėkite!

Pradėkite!

PASKUTINĖ DVIKOVA

PIRMAS SKYRIUS Tiesa pagal ŽANĄ DE KARUŽĄ

Kaukitės!

Jūs visi mirsit!

LIMOŽO MŪŠIS 1370 m. rugsėjo 19 d.

Visi jūs mirsit kaip kiaulės!

Nagi!

Kelkitės, padugnės...

Negi tiesiog stovėsim?

...ir kaukitės!

Žanai, Pjeras įsakė laikyti šį tiltą.

Velniop įsakymus. Už karalių.

Už karalių!

Už karalių!

Ačiū.

Neturiu ką pasakyti apie tai, kaip jūs šiandien kovėtės.

Man buvo garbė kautis kartu su jumis.

Limožas prarastas.

Mūsų sąjungininkams nepavyko užimti Bresto uosto.

Naujasis mūsų lordas Pjeras

atšaukė kampaniją ir įsakė grįžt namo.

Išjosim auštant.

Teisingai!

Už karalių.

Akivaizdu, Pjeras nepatenkintas.

Buvo išgelbėtos gyvybės.

Tik ne Limože.

Grįžkim namo, mano drauge.

Šiandien tu išgelbėjai man gyvybę.

Ačiū tau.

BELEMO FORTAS 1377 m.

Kas tokie?

Skvairas Žanas de Karužas.

Šio forto kapitono sūnus.

Atidaryt vartus!

Tai, jog Pjeras ceremonijai pasirinko jo pilį, garbė tavo tėvui.

Turiu būt pasirengęs perimti kapitono pareigas mirus tėvui.

Meldžiu, kad dar negreit.

Tėve. Motina.

Kapitone. Miledi.

Skvairai.

Neverskite lordo Pjero laukti.

...tampu jūsų karys. Tarnausiu jums iki gyvos galvos.

Lorde, tampu jūsų karys. Prisiekiu tarnauti jums iki gyvos galvos.

Milorde, tampu jūsų karys. Tarnausiu jums iki gyvos galvos.

Milorde, tampu jūsų karys. Tarnausiu jums iki gyvos galvos.

Lorde, tampu jūsų karys. Prisiekiu tarnauti jums iki gyvos galvos.

- Lorde... - Arčiau.

Lorde, aš tampu jūsų karys.

Prisiekiu tarnauti jums iki gyvos galvos.

Kas tokie?

Čia - aš. Helenė iš Trojos.

Le Gri.

Džiugu tave matyti, mano drauge.

Atvykau ne tik kaip draugas.

Bijau, neatskleidžiau tau kitos priežasties.

Kalbėk.

Pjeras įpareigojo mane surinkt jo skolas.

Aišku.

Aplankiau visus kitus jo pavaldinius.

Ir dabar...

Atvykai pas mane.

Atvykau pas tave.

Šie mokesčiai reikalingi karinei gynybai.

Puikiai žinai, kad priešai nesnaudžia.

Mes privalom būt pasirengę.

Ar kada nebuvau pasirengęs kautis už karalių?

Tu visad pasirengęs.

Labiau nei kiti.

Bet Pjerui reikia ne tik to.

Ne, Pjeras nori...

Pjeras nori teisėtai jam priklausančių pinigų.

Aš neturiu.

Maras nusinešė pusę mano darbininkų.

Nesurinkau nuomos.

Derlius - perpus menkesnis.

Ir darbo kaina pakilo.

Taip.

Iš ko kiti vasalai sumokėjo?

Jie sumokėjo, nes aš pareikalavau.

Aišku.

Tai reikalausi iš manęs?

Pakalbėsiu su Pjeru.

Jis - protingas.

Paaiškinsiu padėtį.

Tu - tikras draugas.

Bet negaliu grįžt tuščiomis.

Žinoma.

Ačiū tau.

Pažiūrėsiu, ką turiu.

- Pagalvok apie tai. - Jau pagalvojau.

Nepagalvojai.

Kausiuosi admirolo de Vieno vadovaujamas.

Šią minutę anglai plėšikauja Kotanteno pusiasalyje.

Maras nusinešė tavo žmonos ir sūnaus gyvybes.

Neleisiu Žemesniajai Normandijai žlugti.

Nebūk užsispyręs.

Neturi paveldėtojo.

Jei žūsi, viskas, ką turi, pereis grafui Pjerui.

Šitą aš žinau.

Tau jis palankesnis nei man.

Ne, tu turi dėl ko gyventi.

Ir dėl ko? Ką?

Dėl pavardės.

Su tokia garbinga pavarde negali elgtis taip neatsakingai.

Tavo tėvas - Belemo kapitonas.

Po jo mirties paveldėsi tvirtovę kartu su kariais.

Ir aš esu tavo draugas.

Ir aš - ne vienas, trokštantis, kad liktum gyvas.

Į karą einu ne šiaip sau.

Einu ten ne vien tik kautis.

O ko?

Žakai.

Aš...

nuskurdau.

Man reikia pinigų.

NORMANDIJA 1380 m.

Tegyvuoja karalius!

Tegyvuoja karalius!

- Jie grįžo! - Greičiau! Jie grįžo!

- Leiskite paimti. - Leiskite padėti, pone.

Apsisukite, milorde.

Pakelkite ranką.

Duokite jiems daugiau duonos.

Čionai. Jie nori dar.

Roberas de Tibuvilis.

Jis suteikė mums nakvynę ir vaišes.

De Tibuvilis?

Argi jis nesusidėjo su anglais prieš mus ties Puatjė?

Taip, bet jam buvo atleista, kaip ir kitiems.

Jis dabar - mūsų pusėje.

Ir nesiblaškys, jei linkės sau gero.

Ramiai, Žanai.

Turėsim pastogę virš galvos.

Be to,

jo vyno rūsys - gana neblogas.

Gražuolė.

Ar ji - iš de Tibuvilių?

Taip. Jos pavardė - senesnė net už tavo.

Jo vienturtė duktė.

Neblogas kraitis.

Bet vyrui, žinoma, teks gyventi su jos tėvo gėda.

Nemanau, kad paveldėtojo darymas būtų didžiulė kančia.

Ponai, sveiki.

Drąsiai kovėtės.

Ačiū jums už priėmimą.

- Norėčiau jums pristatyti... - Žanas de Karužas.

Jūsų reputacija plačiai žinoma.

Kaip ir jūsų.

Malonu priimti savo namuose jus ir jūsų vyrus.

Palaikyti vyrus, besikaunančius už karalių - teisinga.

Kai kurias pamokas išmoksti vėliau.

Leiskite pristatyti jums savo dukterį.

Margarita.

Margarita, čia - skvairas Žanas de Karužas.

Miledi, malonu susipažinti.

Man - taip pat.

Į kraitį įskaitomas taip pat ir šis sklypas.

Nuo medžioklės plotų ribos.

O kas čia? Šiaurėje?

Anu le Fuko.

Kaip sakiau, nuo medžioklės plotų ribos.

Paimsiu dar ir šį sklypą.

Žinoma.

Amen.

Aš esu labai pavydus vyras, miledi.

Šįvakar jūs - mano ir nešoksite su niekuo kitu.