The Little Mermaid

"...UNDINĖ NETURI AŠARŲ,

TODĖL JOS KANČIA DAR DIDESNĖ."

HANSAS KRISTIANAS ANDERSENAS

UNDINĖLĖ

Saugokis!

Daugiau harpūnų!

Ruoškit tinklus, vyrai!

- Užmušk, kol neįšoko! - Kur ji? Nematau!

Pala.

Kokia greita.

- Paduokit kitą! - Ji sprunka!

Jis, regis, nusišypsojo tau.

Nepataikiau.

- Dar viena. - Dar viena!

Ei!

Traukis! Atgal!

Ką jūs darot?

- Ten undinė! - Undinė?

Atsimerk!

Ką sau manot?

Čia pavojingi vandenys.

Ir pavojingi laikai.

Šiąnakt tekės Koralinis Mėnulis.

Sako, kad tuomet Jūrų Karalius šaukia savo dukras undines,

kad jos viliotų vyrus į mirtį.

- Taip sako? - Aha.

Jų kerams neatsispiria net patys stipriausi.

Tai tik seni prietarai.

Prie darbo!

- Nagi, vyručiai. - Matėte ten?

Ką matėm, Hokinsai?

Šoninis vėjas sukėlė bangas, tik tiek.

- Tai Jūrų Karaliaus darbas. - Padėk man.

Jis mus pats įtrauktų pas save, jei galėtų.

- Plaukiam greičiau! - Keliam pagrindinę!

Lynas įtemptas.

Kur princas Erikas?

Laivo priekyje, pone Grimsbi.

Erikai!

Ką ten veiki?

Tučtuojau grįžk!

Liaukis taip nerimavęs dėl manęs, Grimsbi.

Vadink mane savanaudžiu,

bet aš nenoriu pranešt karalienei,

jog jos sūnus iškrito už borto mano pamainos metu.

Ir dar per savo gimtadienį.

Regis, ten sausumos link plaukia ispanų galionas.

Galėtume pasekti jį iki uosto,

pažiūrėtume, kokių prekių atplukdė.

Mūsų laivas pilnai pakrautas.

Mes jau septynias savaites rizikuojame savo gyvybėmis.

Mes plauksim namo šįvakar.

Erikai.

Klausyk.

Privalai būti atsargesnis.

Atsargiau, Grimsbi!

Mano Septynių jūrų dukterys,

sveikos atplaukusios čionai.

Tamika, Perla,

labai džiugu jus matyti.

Kaspija, Indira,

širdis džiaugiasi jus matydama.

Mala,

Karina...

Kur Arielė?

Sebastijanai?

Turėjai pasirūpinti, kad Arielė atplauktų čia.

Aš stengiausi, jūsų didenybe,

bet ta mergaitė nepakenčiama.

Dar šįryt priminiau jai apie susibūrimą.

Ką dar gali padaryt vėžiagyvis?

Gali plaukt ir surast ją.

- Taip, jūsų didenybe. - Taip.

Tuojau.

"Taip, jūsų didenybe. Tuojau, jūsų didenybe."

Negi sunku surasti vieną undinėlę?

Man tereiks apieškoti vos vieną vandenyną.

Kur tu, vaikeli?

Mums nedera plaukti taip toli nuo rūmų, Ariele.

Grįžkime.

Kaip jis veikia?

Plaukiam, Ariele. Prašau.

Flaunderi, liaukis elgęsis kaip gupija.

Aš ne gupija.

Manau, nuplaukėm per toli.

Pala.

Kas ten?

Nematyta.

Plaukiam.

Ariele! Palauk manęs.

Juk žinai, kad taip greit nemoku.

Tik pažvelk.

Šį laivą, regis, naudojo mūšiams ar panašiai.

Taip, puiku.

O dabar plaukiam iš čia.

- Dreba pelekai? - Kam, man?

- Jokiu būdu. - Puiku.

Tada lik čia ir dairykis ryklių.

Gerai.

Ką?

Ariele, palauk!

Tikrai manai, kad čia gali būt ryklių?

Flaunderi.

Pažiūrėk.

Tokio mažo trišakio nesu mačiusi.

Aš - karalius Flaunderis, Septynių jūrų valdovas!

Įdomu, kam jis žmonėms toks mažas?

Snapė tikriausiai žinos.

Ji viską žino.

Nusiramink.

Tai tik tavo atspindys.

Būk ramus.

Nieko nenutiks.

Flaunderi, saugokis!

Flaunderi!

Viskas gerai, Flaunderi?

Žinoma.

Esu matęs ir stambesnių ryklių.

Svarbiausia, nesitraukti.

Reiki parodyt jiems, kas čia...

Grįžk, Flaunderi. Čia tik Snapė.

Ariele. Sveika, mergyt, kaip tu?

Nekreipk dėmesio, aš tik čiupau užkandį.

Snape, mes radom dar vieną lobį.

Taip. Nuplaukėm į tą paskendusį laivą,

o ten - siaubas.

Įvairūs žmonių daiktai.

Gerai, parodyk.

Parodyk.

Gal žinai, kas čia?

Tai...

Tai... Taip.

Labai, labai neįprasta.

Kas? Kas tai?

Tai...

Tai tiesiašukės.

- Tiesiašukės. - Taip.

Žmonės šiais daikteliais taiso savo plaukus.

Paimi, susuksi,

truktelėji, gali išsipešti kelios plunksnos,

ir štai tau stilinga plaukuosena.

Žmonės pamišę dėl jų.

Rimtai? Norėčiau pamatyti.

- Negali. - Flaunderi.

Žinai, kad tai tiesa.

Tavo tėvas neleidžia tau pakilt į paviršių?

Ne, tai daryt uždrausta.

Jis mano, kad visi žmonės - barbarai.

Ne tokie jie jau ir blogi.

Nebent esi kokosas.

Jie nekenčia kokosų.

Vos tik pasitaiko jiems kokosas,

kaipmat juos suskaldo. Keista.

- O kas čia? - Ariele!

Teko plaukti į kitą vandenyno kraštą.

Ariele!

Sebastijanai!

- Atsiprašau. - Ariele!

Ką ten veiki?

Tauški su ta neišmanėle žuvėdra, kuri neskiria plaukimo nuo skridimo?

Ei!

Spėju, pamiršai, jog šiąnakt Koralinis Mėnulis?

O, ne!

O, taip!

Pas karalių Tritoną susirinko visos dukros,

išskyrus vieną.

Tėvas mane pribaigs!

- Atleisk, Snape, skubu! - Taip.

Iki, širdele. Man irgi metas.

Reik įkvėpt oro.

Taip, skubėk namo, princese.

Juk nenori vėluoti į susitikimą pas tėvą?

Gal ir aš prisijungsiu.

O, pala.

Vyresnysis brolis pamiršo į vakarėlį pakviest tetulę Ursulą.

Ir vėl.

Aš pati turėčiau rengti vakarėlius, o ne laukti pakvietimų.

Kokius pokylius rengdavome rūmuose, kai ten gyvenau!

O dabar aš - šeimos atstumtoji.

Gyvenu beveik beprasmį gyvenimą.

Atstumta ir išvyta, vos neišprotėjau,

gyvendama šiame tamsiam plyšy net 15 metų.

O tėtušis su savo išlepintomis undinėlėmis švenčia Koralinį Mėnulį.

Aš suteiksiu jiems progą pašvęsti.

Regis, pagaliau aptikau tėtušio silpnąją vietą.

Taip.

Raudonplaukės susižavėjimas žmonėmis gali būt ta proga,

kurios ilgai laukiau.

Kaip neatsakinga.

Tavo seserys suplaukia čia tik per Koralinį Mėnulį.

Ar bent viena jų praleistų susitikimą?

Ne. Tu teisus.

Aš atsiprašau.

Arielė nekalta.

Mes tyrinėjome apylinkes, kai išniro ryklys...

Ryklys?

Ir vėl plaukei iki to laivo?

Tie vandenys - pavojingi.

Dėl manęs gali būt ramus.

O man neramu, mano mažyle.