Whitney Houston: I Wanna Dance with Somebody

-Penkios minutės. -Ar kas nors mato Vitnę?

Aš matau.

Pritrauk ketvirtą.

Jungiam ketvirtą kanalą.

Ruoškit 25-ą apšvietimą.

Eteris po penkių, keturių, trijų, dviejų...

Jungiam 25-ą.

AMERIKOS MUZIKOS APDOVANOJIMAI, 1994 M.

Vitne!

Atliksim dainų kompoziciją.

Ji apie meilę.

Apie tai, ką darom, kad ji mus aplankytų ir kad ją išsaugotume.

AŠ NORIU ŠOKTI. WHITNEY HOUSTON FILMAS

NAUJASIS DŽERSIS, 1983 M.

Stop.

-Mama... -Dar kartą.

-Mama! -Dar kartą.

Tokią Dievo dovaną turi naudoti deramai.

Turi išmokti melodiją.

Išmoksi – tada galėsi improvizuot.

Dar kartą.

Melodiją turi mokėti tobulai.

Žodžius tark aiškiai.

Susitelk į juos.

Nepamesk galūnių.

Kiekviena daina turi istoriją.

Jei neturi – tai ne daina.

Meistriškumą lemia trys dalykai:

protas, širdis

ir pajėgumas.

Ir užteks žiūrėt į duris.

-Man jau gana. -Nieko panašaus.

Praradai teisę pasitraukti pasakiusi, kad to nori.

-Aš tenoriu dainuoti. -Dar kartą.

Tu gerbsi savo įsipareigojimą.

Pati to norėjai, taigi eisi iki galo.

Išdidžiau.

Tu Hjuston.

Myliu tave.

Gerai.

Gali būti šiek tiek debesuota, yra lietaus tikimybė...

Prezidentas Reiganas nori mažinti išmokas...

Šįryt Ist Orindže tvyro gera nuotaika.

Pasimatykim šeštadienį.

Šeštadienį 10:00 val.

-Pasimatykim šeštadienį. -Ačiū.

Labas.

-Ką? -Tik pasisveikinau.

Labas.

Kuo tu vardu?

Vitnė Elizabeta Hjuston.

Vitnė Elizabeta Hjuston.

Visada sakai ir antrą vardą?

Aišku.

Aš Robin Krauford.

Tu vietinė?

-Iš Ist Orindžo. -Rimtai?

-Taip. -Kur mokaisi?

Šv. Dominyko akademijoj.

Taigi katalikiškoj baltųjų mokykloj.

-O tu? -Aš studijuoju.

Taigi.

Tai Sisė Hjuston – tavo mama?

-Aha. -Dainininkė?

Taip.

Diona Vorvik – mano pusseserė.

Vorvik? Maustai.

Negali būti.

Areta Franklin man kaip krikštamotė.

Vitne Elizabeta Hjuston,

dabar tai tikrai fantazuoji.

Svajoju

būti profesionalia dainininke kaip jos.

Bet kartelė gerokai per aukštai,

taigi pasitenkinu visokiais paniūniavimais

pritardama mamai.

Padainuok.

-Nagi. -Ne.

Ne!

Aš tau parodžiau, kaip mėtau tritaškius. Padainuok.

Užsuk į „Sweetwater's“ klubą.

Išgirsi, kaip dainuoju su mama.

Gerai, Vitne Elizabeta Hjuston.

Ateisiu tavęs paklausyt.

Tikiuosi, tikrai moki dainuot.

-Visus šiuos metus... -Štai.

-turėjau apsimetinėti... -Vėl pakeitei temą.

-...kad nežinau, kas vyksta. -Visada taip darai.

Tu tik tai ir sugebi.

O aš turiu arti kaip arklys!

Sakai, ari kaip arklys? Kas tu? Išganytoja?

Seniai išlaikau šią šeimą viena.

Nenorėk, kad išeičiau!

Ir eik! Bent kažką nuveiksi!

-Aš rūpinausi vaikais! -Dirbu dieną, naktį.

-Ką jau čia tokio darai? -Dabar gal ir turi darbą.

Sakai, visą laiką dirbai viena? Kaip manai, iš kur...

Ką tu, Nipe?

Taip, taip. Sėdžiu rankas sudėjęs.

Nesijaudink dėl to.

Pirmyn!

Stebėk.

Aha.

Nuostabus jausmas.

Ir taip bus amžinai.

Nipe, paklausyk.

Mama...

Myliu tave.

Puiku.

Tik pažiūrėk į mus.

Klaivai!

Sveikas.

Ačiū, kad atvažiavai.

Ji pritariančioji vokalistė.

Nepatikėsi, kai pamatysi.

Ji pribloškianti.

Atrodo kaip modelis, o balsas...

Jos balsas...

Ramiau. Aš juk čia.

-Nagi. -Taip.

-Sveiki. -Labas vakaras.

Pone.

Su kuo manaisi kalbanti?

Vaidini labai suaugusią.

-Aš žinau, ko noriu! -Tik manai, kad žinai.

Klaivas Deivisas!

Sveikas, Gari. Kaip laikaisi?

Džeri.

Mano balsas.

-Ką? -Mano balsas.

Praradau balsą.

Turėsi padainuoti pirmą dainą.

Ką?

Ką tik ant manęs rėkei.

Turbūt todėl balsas ir dingo.

Man reikia laiko atsigauti, taigi dainuosi tu.

Aš tavo mama. Neatsikalbinėk.

-Bet... -Paklausyk.

Man reikia tavo pagalbos.

Pasirodymą pradėsi tu.

Dainuok „The Greatest Love of All“. Daugiau nė žodžio.

Neversk iškaršti tau kailio.

„The Greatest Love of All“. Aišku?

Džeri.

-Sise. -Klaivai.

-Kaip laikaisi? -Smagu tave matyti.

Tave taip pat.

Ji nepakartojama.

Gerai.

Tik gerai?

Manau, ką tik girdėjau geriausią jos kartos balsą.

Ai, čia toks „gerai“.

Manasis „gerai“ skiriasi nuo tavojo.

Mama.

Manasis reiškia investicijas ir teisinius įsipareigojimus.

Tavasis – bulvyčių porciją.

Jums dainavo mano dukra –

Vitnė Elizabeta Hjuston!

„Ir teisė platinti visus Vitnės Hjuston

bei „Arista Records“ albumus

visą amžinybę ir visoje visatoje.“

Taigi labai ilgai.

Ir visur.

Palauk.

-Kas yra? -Ji čia tik dėl jūsų.

Jeigu išeisit į kitą kompaniją, pasiimsit ją kartu.

Nesat pirmas muzikos prodiuseris, su kuriuo susiduriu.

-Tik bandau apsaugoti šeimą. -Suprantu.

Dar niekam nebuvom taip įsipareigoję.

Bet aš tavim tikiu.

Taigi...

Bet reikės pasistengt.

-Gerai. -Gerai?

-Nusifotografuokim. -Gerai.

Pasiruošę?

Sveikinu prisijungus prie „Arista“.

-Ačiū. -Ačiū tau.

-Dėkoju, Sise. -Ačiū.

-Džonai. -Labai jums ačiū.

Sveikinu.

O dabar norėčiau geriau susipažinti su atlikėja

ir sužinoti, kokia muzika jai patinka.

Gerai.

Vienudu.

Štai ką bandžiau pasakyti.

-Žinoma. -Taip.

Ar pati rašai dainas?

Ne.

Kada nors bandei?

-Ar tai problema? -Ne.

Jas tau parašys kiti.

Kokios dainos tau patinka?

Skambios ir galingos.

„Skambios ir galingos?“

-Taip. -Aišku.

Sunkiai įveikiamos.

Primenančios kopimą į kalną, keliančios iššūkį.

Man reikia dainuot iš visų plaučių.

Gospelas? Kantri? Juodaodžių, baltaodžių muzika?

-Viskas. -Viskas?