Moving On (남매의 여름밤)

Pasiilgsiu tavęs.

Visai nenoriu išvažiuoti.

Labai tave myliu.

Gerk vaistukus, širdele, gerai?

Neišspjauk sužiaumojęs.

Sunku patikėt, kad iškeliauji, mama. Juk nekenti skraidyt.

Nekenčiu, bet yra svarbių dalykų.

Ačiū, kad jį priglaudei.

Baik, ką jau. Toks mielas.

-Vaikai, pasisveikinkit su močiute. -Aš kalbuosi telefonu.

Geltonas dukart per dieną, mėlynas - kartą.

Mama, žinau, juk surašei.

Na, taip, bet...

O čia jo žaisliukai.

Jis miega su briedžiuku.

Ei, jei tučtuojau neateinat,

nuskandinsiu jūsų prakeiktus telefonus unitaze!

Nenoriu jų matyti. Tai yra, nenoriu trukdyti.

Savi reikalai.

O tu taip nešauk, jam stresas.

-Mama... -Jam jau ir taip baisu.

-Kur tas stresas? Ramutėlis. -Labas, močiut.

Sveikas, Tomi.

Tai kas pasimirė?

Sena draugė.

Gal kada pažaisi su Dašeliu?

Gal.

Gerai.

Dašeli, jei kas nutiktų, žinok, kad tave myliu.

Mamytė tave myli, tave čia prižiūrės.

Mama, nereikia dramų. Lėktuvai labai saugūs.

Žiūrėk, tuoj ir grįši.

Nieko blogo nenutiks.

-Klere. -Ale.

Kaip miela, kad atvykot.

-Ačiū, kad pranešei. -Tai žinoma.

Mama jūsų taip ilgėjosi. Taip mylėjo.

Ir aš ją mylėjau.

Baikit. Viską matau.

-Jau trys. -Trys. Įsivaizduojat?

Baigiat.

Tėtis labai nudžiugs, kad atvykote. Jam labai svarbu.

Pragyvenom kartu 51 metus. Įsivaizduojat?

Nuostabi moteris.

Gražu.

Džoisės garbei apsiaviau aukštakulnius.

Jos buvo tokios dailios kojos - vis rodydavo.

Tikrai. Dailiausios kojos.

Klere. Tai atvykai.

Kaip ji dabar džiaugtųsi.

Čia Klerė, viena iš seniausių Džoisės draugių.

Kartu lankė koledžą.

Klerė dabar gyvena Ohajuje.

-Užuojauta netekties valandą. -Ačiū, mieloji.

Pasuk mums, užsuk vakarienės, Hauardai.

Ačiū, būtinai.

Mes tave mylim.

Ak, Klere.

Hauardai. Aš tave nudėsiu.

Kadangi jos nebėra, ji nebenukentės.

Aš tave nudėsiu.

Šį savaitgalį.

Tai nutiks šį savaitgalį.

Hauardai. Ak, mielasis Hauardai.

Labas, labas...

-Mielas žmogau. -Aha...

Nuoširdžiausia užuojauta.

Manaisi susitaikysiąs

su netektimi.

Pažvelgus toli, už horizonto,

panašu į kadrą iš "Arabijos Lorenso".

Mažulytė dėmelė artėja, artėja.

Daug ko pramokau.

Labai pasikeičiau.

Įgijau kantrybės, nuolankumo.

Net latę pamėgau.

Niekam ne paslaptis,

kaip Džoisė popietėm mėgaudavosi late.

Taip ir mane įtraukė.

Kartais atrodo, kad girdžiu jos balsą:

"Haui, sulakstyk į kavinę latės, ką?"

Mudu susipažinome Niujorke.

Susituokėme

septintąjį pažinties mėnesį.

Ničnieko nesigailiu.

Visai.

Mieloji, noriu, kad žinotum: širdies gelmėje...

Ar ne čia įėjimas?

Ant durų užrašas "koplyčia".

Hauardai.

Ar sutrukdžiau tau kalbą?

-Dieve, atleisk. -Niekis, Evelina.

Prašom. Dėmesio, čia Evelina.

Kad ir sunkoka patikėti, Evelina buvo Džoisės kambariokė koledže.

O kas čia netikėto?

Šiaip, posakis.

Kol radau tūliką... Čia tikras labirintas.

-Supratom. -Klaidu.

Taigi.

Graži nuotrauka. Gal mažumėlę padailinta.

Ką?

Na, ji atrodo maloni,

tik Džoisė nebūdavo tiesiog maloni.

Ji spindėjo.

Spindėjo?

Evelina, būk gera, eik sėstis. Labai prašau.

Sakau atsisveikinimo su žmona kalbą.

Po 51 m. kartu mirė mano žmona.

Suprantu.

Ir mano draugė mirė. Draugavome 60 m.

Na, ką?

Ar tai ne šis tas?

Na, tęsk.

Kalbėjai, kad nieko nesigaili,

mieloji Džoise, iš širdies gelmių.

Taigi.

Norėjau pasakyti, kad...

Žavėjausi, kaip narsiai ji kovoja su ta baisia liga.

Evelina.

Eve.

-Čia aš, Klerė. -Sveika, Klere. Pažinau tave.

Varžteliai man dar visi vietoj. Ir matau gerai.

Lipk. Pavėžėsiu.

O teises ar turi?

Turiu. Prieš du mėnesius išsilaikiau.

Išsilaikei? Papirkai instruktorių?

Neprireikė. Aš puiki vairuotoja.

Autobusas man patikimiau.

Lipk tik. Noriu šnektelėti.

Apie ką?

Apie ką prireikė šnektelėti?

-Nagi, važiuokit! -Palauk truputį!

Kas per kvaiša pypsena kapuose?

Pravažiuokit! Taigi vietos sočiai!

-Liurbis. -Kvaišos.

Lipk, Eve. Noriu pasikalbėti.

Aš jam pasakiau.

Ką pasakei?

Kad savaitgalį ketinu jį nudėti.

Nužudysiu tą niekšą.

Na, galim trumpai šnektelėti.

Nieko tu nežudysi.

-Žudysiu. -Minčių tau visada kildavo,

tik nesistengdavai jų įgyvendinti.

Netiesa.

Pameni, sykį vidury nakties ketinai

ant bendrabučio nupaišyti vaginą?

To nepamenu.

Keletą savaičių apie tai kalbėjai.

Ketinai tą padaryt prieš absolventų vakarą.

Tikrai? Ir ką?

Nieko. Nieko nebuvo. Nenupaišei.

O pameni, kaip ketinai tapti restoranų dainininke?

Ar nuvažiuoti į Peru?

Laiko dar yra.

Tu dar groji?

Tai aišku, kad groju.

Be violončelės nebūtų gyvenimo.

Kaip tau gerai.

Orkestre nebegriežiu.

Griežiu poroje ansamblių.

Vienas groja tik šiuolaikinius kompozitorius.

Kitas - vien tik Bachą.

Ar dar turi tą mielą namuką?

O, kaip miela. Nuostabu.

Aš čia pagalvojau. Gal tu man padėtum?

Ar nudėti jį?

Pamiršai, kad egzistuoja kalėjimas?

Aplankyti gal malonu, bet gyvent ten nesinorėtų.

Gal prisiminkime mūsų gražiąją, mieląją, linksmuolę draugę,

kurią šiandien palaidojome.

Daug apie ją galvoju.

Jos laimė man buvo svarbiau už manąją,

už mano sveiką protą.

Ji tavęs niekada nieko neprašė.

Juk liepiau tau eiti į policiją.

Liepei. Tik manim nebūtų patikėję.

Anais laikais?

"Kodėl buvote viena tuose namuose?

Juk žinojote, kad draugė išvykusi.

Kodėl buvote viena geriausios draugės name

su jos vyru?"

Maniau, tuo metu aš buvau tavo geriausia draugė.

Abi buvot geriausios.

Tik erzinu.

Jei būčiau pranešusi policijai, ji būtų palūžusi.

Nebesužinosime.

Gal kaip tik būtų viskas geriau susiklostę.

Gerai...

Ką sumąstei?

Aš jį nušausiu.

Įsigysiu ginklą ir atsinešiu į šermenis.

Eisi kartu?

Aišku, žmogau su randu, smagumėlis.

Gerai...

AMERIKIETIŠKŲ GINKLŲ CENTRAS

-Labas. -Sveiki.

Norėčiau įsigyti pistoletą.

Prašyčiau kuo lengvesnį.

Gal dar duslintuvą.