A Hidden Life

Norėjau, kad susisuktume lizdą aukštai

medžiuose.

Ir išskristume it paukščiai...

Į kalnus.

Paremta tikrais įvykiais.

Antrojo pasaulinio karo metu austrų kareivis, pašauktas karo tarnybon,

turėjo prisiekti ištikimybę Hitleriui.

ŠV. RADEGUNDAS, AUSTRIJA, 1939-IEJI

- Bulvės. - Bulvės.

Jau dabar daug jų turime.

Pameni, kai pirmąsyk susitikom?

Tu buvai tokia pat drovi kaip ir dabar.

Prisimenu.

Tą motociklą.

Savo geriausią suknelę.

Tu į mane pažvelgei,

ir aš viską supratau.

Koks paprastas tada buvo gyvenimas.

Atrodė, jokia nelaimė neužklys į mūsų slėnį.

Gyvenom virš debesų.

Pas mus apsigyveno mano sesuo.

Tu jam patinki.

Turėjom savo namus.

Tavo motiną.

Savo šeimą.

Mūsų kaimą.

Radegundą.

ENSO KARINĖ BAZĖ, 1940-IEJI

Brangi Fani,

kuo šilčiausiai tave sveikina tavo Francas iš karinių pratybų.

Šią savaitę

buvo lengva.

Rytais važinėju motociklu.

Man tai - kaip pramoga.

Sveiki, kalnai!

Kaip mielai paklausyčiau tavęs dainuojant.

Labas, saule!

Trokštu kuo greičiau su tavim susitikt.

Čia įgijau draugą.

Jo vardas - Valdlandas.

- Kaip tu tai darai? - Na...

Du mėnesiai treniruočių...

Labai nuoširdus.

Norėčiau būt maža pelyte kukurūzų lauke

Visad šypsosi.

Lakstyčiau ten

Kartais trokštu

Pavirsti paukšteliu

Mano brangus vyre,

sako, Prancūzija pasidavė.

Jų ūkininkai grįžta namo.

Bent jau dabar.

Tai tiesa?

Sesuo jaučiasi vieniša.

Norėčiau, kad ji turėtų žmogų, kaip aš tave.

Mums tavęs čia trūksta.

Kad sutramdytum veršelį.

Artėja derliaus nuėmimas.

Deginom piktžoles.

Iš Mosbauerio pirkau paršelių.

Keturių savaičių amžiaus.

Su šiltais linkėjimais,

tavo mylinti žmona

Fani.

Ak, mano žmona,

kas nutiko mūsų šaliai?

Mūsų mylimam kraštui?

Kur vaikai?

Viduje.

Op, tėtis jus pagaus!

Rize!

Kas nutiko?

Gavau šaukimą.

Manėm, įsivyraus taika,

bet šis karas tęsiasi.

Nesuprantu, kodėl.

Ar tiki tuo, dėl ko kariaujame?

Ne.

Jis darė tai, ką privalėjo.

Jo netenkino gimtos šalies nuosmukis.

Prieš jį šalis vos laikėsi.

Tikras Babilonas!

Mes garbinom svetimus dievus.

Tu girtas.

Ne!

Ir aš tau - ne draugas. Aš tau - meras!

Mums sako,

jog pasigailėtume kitų rasių.

Išsigimusių.

Taip smarkiai žlugusių, jog net savimi nebesibodi!

Jie barsto žemę druska.

Vietoje pasaulio - prekybos centras.

Svetimšaliai užplūdo mūsų gatves.

Imigrantai, kuriems nerūpi

mūsų praeitis, o tik riebesnis kąsnis.

Štai kas būna, kai žlunga pasaulis.

Žmonės išgyvena.

Bet netenka savo gyvenimo.

Jie praranda savo buvusį gyvenimą.

Gyvenimo prasmę.

Kaukė nuplėšta.

Bijau dėl šeimos.

Motina - sena.

Taip.

Tikiuosi, ji greit mirs.

Negi jie neatpažįsta blogio?

Mums tai tapo įprasta.

Nusikaltimai.

Be gėdos ir sąžinės.

Būk atsargus.

Tėve, jei mane pašauks, negalėsiu eit kariaut.

Mes žudome nekaltus žmones.

Užkariaujame kitas šalis.

Kankiname silpnesnius.

O kunigai juos didvyriais vadina, net šventais.

Kareivius, kurie tai daro.

O gal didvyriai - tie kiti,

kurie gina savo namus nuo užpuolikų.

Ar kalbėjai apie tai su kuo nors?

- Su savo žmona? - Ne.

Giminėmis?

Ar nemanai,

jog derėtų apsvarstyti tokių savo veiksmų pasekmes?

Jų atžvilgiu?

Juk tave greičiausiai sušaudytų.

Taip.

Tavo auka

neatneš naudos niekam.

Pakalbėsiu su vyskupu apie tavo atvejį.

Jis - išmintingesnis už mane.

Dėkoju.

Dėkoju.

Pastarosiomis savaitėmis tu kaip nesavas.

Kas yra?

Labas rytas.

Renkame aukas karo fondui.

Aišku.

Atleiskite...

Jau sakiau, neturiu jums ko duoti.

Aš...

Prašau...

Ne.

Linkiu jums visiems geros dienos.

Atsisakei paremti

mūsų karo veteranus?

Jų artimuosius?

Taip pat girdėjau, jog atsisakei

paramos

ir kitų subsidijų, valstybės skirtų tau.

Kodėl?

Francai. Atsakyk man.

Žvelk lengviau.

Taip.

Niekas neatsisakė, tik tu vienas.

Prašau.

Ačiū.

Privalom likti stiprūs.

Neabejojantys.

Išmokime kalvio pamoką.

Kad ir kiek kartų kūjis daužia,

priekalas negali,

neturi daužti atgal.

Priekalas gyvena ilgiau už kūjį.

Daiktas, kalamas ant priekalo,

įgauna jo formą.

Jis nukalamas ne tik kūjo, bet ir priekalo.

Sėsk.

Jūsų ekscelencija.

Dėkoju jums, kad priėmėte mane.

Jei Dievas mums suteikė laisvą valią,

esame atsakingi už tai, ką darome

ir tai, ko nedarome,

tiesa?

Jei mūsų vadai

nėra geri.

Jei jie - blogis,

ką daryt paprastam žmogui?

Noriu būt išganytas,

tačiau ne per melą.

Turi pareigą tėvynei.

Ir bažnyčia tau taip liepia.

Esi girdėjęs tokius

apaštalo žodžius?

"Kiekvienas žmogus tebūna klusnus

už jį aukštesnei valdžiai."

Girdi varpus?

Jie juos lydo.

Į kulkas.

Manau, jis išsigando, kad būsiu siųstas šnipas.

Jie nedrįsta.

Antraip ateis ir jų.

Negali kaltinti vyskupo, kad jis palaiko valdžią.

Gal jis tikėjosi,

kad režimas bus pakantesnis bažnyčiai.

O dabar kunigus veža

į koncentracijos stovyklas.

Draudžiamos bažnyčių procesijos.

Mūsų balsas - menkas.

Ką galim padaryti?

Mes,