Encanto

Atsimerk.

Tai čia gimsta mūsų stebuklai?

Aha.

Šioje žvakėje - mūsų šeimos stebuklas.

Kaip mums atiteko šis stebuklas?

Labai seniai,

kai gimė trys mano kūdikiai,

mudu su tavo seneliu Pedro buvome priversti palikti namus.

Ir nors daug kas keliavo kartu,

tikėdamiesi surasti naujus namus,

susidūrėme su pavojais

ir praradome senelį.

Bet pačią sunkiausią akimirką

mums nutiko stebuklas.

Žvakės liepsna tapo amžina.

Ir suteikė mums prieglobstį.

Stebuklingą vietą.

Enkanto.

Stebuklas vis augo.

Ir mūsų namas,

mūsų casita

priglaudė mus.

Kai mano vaikučiai paaugo,

stebuklas padovanojo kiekvienam stebuklingą dovaną, kuri padėtų mums.

O kai paaugo jų vaikai...

Jie taip pat buvo apdovanoti.

Teisingai!

O visos mūsų šeimos dovanos

pavertė mūsų namus rojumi.

Šįvakar ši žvakė tau padovanos tavąją dovaną, mieloji.

Stiprink mūsų bendruomenę, stiprink mūsų namus.

Šeima didžiuosis tavimi.

Šeima didžiuosis manimi.

Taip, taip, casita , jau einam!

Kaip manai, kokia bus mano dovana?

Tu pati esi tikras stebuklas, Mirabele Madrigal.

Nesvarbu, kokia dovana tavęs lauks,

ji bus tokia pat ypatinga, kaip tu.

Šeima didžiuosis manimi.

Labas rytas, seneli!

Ei! Kada įteiks stebuklingą dovaną?

Mano pusbrolio ceremonija bus šįvakar.

Kokia jo dovana?

Sužinosim!

Kokia tavo dovana?

Kam įdomu?

Mums!

Na, "mums", negaliu kalbėti tik apie save. Esu tik viena iš Madrigalų.

O kas tie visi nuostabieji Madrigalai?

Jūs nepaliksit manęs ramybėje?

Casita , padėk man.

Stalčiai!

Grindys!

Durys!

Eime!

Čia - mūsų namai Jau ne vieną šimtą metų

Čia skamba muzika Ir išskirtinis ritmas

Tai - mano šeimos Tobulas žvaigždynas

Šitiek žvaigždžių Ir visos spindi

Bet būkim atviri Senelė viską valdo

Ji mus pasikvietė čia Prieš daugel metų

Kasmet mūsų šeimos galia Tik auga

Tiek visko daug Turit žinot

Sveiki atvykę Pas Madrigalus

Madrigalų šeimos namai

Mes jau pakeliui

Čia visi fantastiški Ir stebuklingi

Esu Madrigalų šeimos dalis

-Vaje! Ten - jos! -Kas tos dovanos?

-Tikrai neprisiminsiu visų dovanų! -Bet aš nežinau, kas yra kas.

Gerai jau, nusiraminkit!

-Fiziškai neįmanoma nusiraminti! -Papasakok mums!

-Kokios tavo galios? -Pasakyk, ką visi gali padaryti!

Todėl ir negalima vaikams gerti kavos.

Mano teta Pepa Jos nuotaika - tai oras

Kai ji nelaiminga Aplinkui sninga

Mano dėdė Brunas

Apie Bruną nekalbam!

Sako, kad jis pamatė ateitį Ir dingo

O čia mano mama Džiuljeta Ir jos paslaptis ta

Kad išgydyt ji visas ligas gali Savo sriuba

Jos receptai - tikri vaistai

Jei žado netekot Pagalvokit, kokie mano jausmai

Mama!

Sveiki atvykę pas Madrigalus

Madrigalų namai

Praleiskit!

Skamba fantastiškai Ir magiškai

Bet priklausau aš Madrigalų šeimai

-Du vaikinai pamilo Madrigalų šeimą -Madrigalų šeimą

-Dabar jie priklauso Madrigalų šeimai -Madrigalų šeimai

Matot, taip, dėdė Feliksas vedė Pepą O mano tėtis vedė Džiuljetą

-Taip senelė tapo Madrigal -Senelė Madrigal

Eime Eime

Prisiekiam, visuomet Padėsim artimiesiems

Ir užsitarnausim stebuklo Kuris kažkaip mus surado

Miestas plečiasi Pasaulis sukasi

Bet darbas ir atsidavimas Stebuklą sukurs

Ir kiekviena nauja karta Stebuklą sukurs

Palaukit, kuri čia sesuo, o kuri - pusseserė?

Kiek daug žmonių!

Kaip nesusipainioji?

Gerai jau, gerai.

Šitiek vaikų namuose Triukšmo daug

Žinot, kodėl? Nes visi anūkai - krūvoj!

Anūkų susitikimas

Pusseserė Doloresa Net skruzdėlę išgirs

Kamilas formą pakeis Antonijus šiandien dovanos sulauks

-Mano vyresnės sesės Izabela ir Luiza -Izabela ir Luiza

Viena stipri, kita - grakšti Kiekviena tobula savaip

-Izabela -Gėlę išaugina, ir visi pašėlsta

Izabela

Ji - auksinis vaikas

Luiza, Luiza

O Luiza - be galo stipri

Grožis ir jėga niekad nepakenks

-Pasiruoškim! -Ateinu, senele!

Štai kaip gyvena Madrigalų šeima

Dabar pažįstat Madrigalų šeimą

Kur visi žmonės - fantastiški Ir stebuklingi

Štai kokie mes Madrigalų šeimoje Adiós

Bet kokia tavo dovana?

Na, man jau metas Madrigalų gyvenimas laukia

Bet dabar viską žinot Apie Madrigalų šeimą

Nenorėjau autobiografijos

Tik supažindinau su Madrigalų šeima Eime

-O kaip Mirabelė? -Ji prasideda nuo senelės

O teta Pepa Orus reguliuoja

O Mirabelė?

Mano mamos Džiuljetos pyragas Tau padės pasijusti geriau

-O Mirabelė? -Mano tėtis Augustinas

Labai nerangus Bet geras žmogus

O Mirabelė?

Sakėt, nori žinot, ką veikia kiti Turiu seserų ir pusseserių

Mirabelė

Mano pusbrolis Kamilas neatstos Kol neprivers nusišypsot

Mano pusseserė Doloresa girdės Jei kas už 100 km pabezdės

Žiūrėkit Ponas Marianas

Ei, gali vesti mano seserį, jei nori

Tarp mūsų kalbant Ji tikra primadona

Per daug išplepėjau Ačiū, bet man jau tikrai metas

-Mano šeima - nuostabi -Mirabelė

-Ir aš tai šeimai priklausau -Mirabelė

Na

Mirabele!

Ką darai?

Jie paprašė papasakoti apie šeimą...

Ji jau ruošėsi pasakyti, kokia yra jos dovana!

Mirabelė negavo dovanos.

Negavai dovanos?

Mirabele! Siuntinys!

Ypatingas, kad jau esi vienintelė Madrigalų šeimoje, neturinti dovanos.

Pavadinau "Neypatingas ypatingasis", kad jau neturi dovanos.

Ačiū.

Ak, perduok linkėjimus Antonijui.

Paskutinė dovanų ceremonija buvo tikra bomba.

Paskutinė buvo tavo, bet nepavykusi.

Tavo vietoje labai liūdėčiau.

Na, drauge mano, aš neliūdžiu.

Nes, tiesą sakant, su dovana ar be jos,

savo šeimoje vis tiek jaučiuosi ypatinga.

Kam dar rožinės?

Gerai, mielieji, kur pastatyti tą vežimą?

Gal tavo dovana - neigimas.

Aš sukūriau vaivorykštę!

Patraukite kėdes.

Atsiprašau. Atleiskit.

Doloresa, gal girdi, kas vėluos?

Pakelk aukščiau. Aukščiau.

-Ei, šauniai pasidarbavote. -Taip, taip.

Kamilai, mums reikia dar vieno Chosė!

Chosė!

Luiza, pianiną - į viršų!

Tuojau! Atsargiai, sese!

Mano kūdikio vakaras turi būti tobulas, o jis - netobulas.

Žmonės tuoj pradės rinktis.

Niekas dar neparuošta.

Gėlės!

Kažkas paminėjo gėles?

Izabela!

Mūsų angele, mūsų angele!

Neplokite, prašau.

-Ačiū. -Ak, nieko tokio.

Nedidelis seseriškas patarimas...

jei nepersistengtum, netrukdytum.

Jei ką, Iza, tai vadinama pagalba.

Ir aš visai netrukdau. Tu trukdai.

Atsiprašau.

Saulele, tau viskas gerai? Nepersidirbk.

Suprantu, mama.

Tik noriu prisidėti, kaip visi.

Ji teisi, mieloji.

Pirmoji dovanos ceremonija po tavosios. Šitiek emocijų.

-Bitės gelia! -Ir man taip nutiko.

Kai mudu su tavo dėde Feliksu atėjome į šeimą -

prašalaičiai, neturintys dovanos, kurie niekuomet...

nebus išskirtiniai, todėl nesunku buvo pasijausti...

neskirtiniais.

Gerai, tėti.

-Tik noriu pasakyt, kad suprantu tave. -Valgyk.