Georgetown

Ši istorija nepateikiama kaip tikra,

tačiau ji sukurta remiantis tikrais įvykiais.

DŽORDŽTAUNO NAŠLYS

Taigi, čia jums pirmas kartas?

- O jums? - Aš veteranė.

Dvi vakarienės ir kokteilių vakarėlis.

Ir?

Sunku nupasakoti.

Visada būna įsimintina.

Eleanora Prais. Dirbu "Reuters".

Tedas Parsonas.

O! Turėjot prisistatyti. Sveikinu.

Taip, tikrai.

Ačiū.

Šis vakaras jums labai svarbus.

Taip.

Turbūt labai džiaugiatės.

- Jaučiu didelį palengvėjimą. -Aha.

Ir esu dėkingas.

Kaip jam tai pavyko?

Neturiu žalio supratimo.

Iš kur pažįstate Motą?

Visi Džordžtaune pažįsta Ulrichą.

Mums ambasadoje jis tiesiog nepakeičiamas.

Ne, "nepakeičiamas" netinkamas žodis.

Jo neįmanoma ignoruoti.

Jis kaip Arabijos Lorensas su "Blackberry".

Kai pastarąjį kartą čia buvau, sėdėjau šalia Skalijos.

Jis juos sutuokė. Įsivaizduoji?

- Sutikai žmoną? - Nežinojau, kad jis vedęs.

Aišku, kad vedęs. Šitas namas jos.

Kur Elza?

Kvietimas gautas per Gynybos departamentą. Persiuntė man.

Nesu apie jį girdėjęs. Kas jis per vienas?

Nežinau. Atrodo, tikras stebukladarys.

Esu sutikęs jį tik porą kartų.

- Girdėjai pasakojimus iš Irako? - Ne.

Jis dvejus metus mums siuntė raportus iš regiono.

Mes jų net neprašėm.

Neįtikėti dalykai.

Galiausiai buvau priverstas pasakyti: "Jūs pamišę.

Pasiimkit savo absurdišką planą ir susikiškit į subinę."

Aišku, diplomatiškai.

Man sakė: "Ulrichai, negali taip kalbėti su Vokietijos žvalgybos vadovu."

Aš atsakiau: "Ką tik pakalbėjau."

Pagalvokit.

Jei kalbam apie pasiklausymo įrangos

sumontavimą kokiame viešbučio kambary

ar kokio valdininkėlio automobilyje, tai viskas gerai.

Bet Madlenos Olbrait vonioje?

Nekvailiokit.

Tada parėjau namo.

Pamiegojau.

Kitą ryte jie paskambino su pasiūlymu...

Kaip ten sakoma? Kurio neįmanoma atsisakyti.

Kas nutiko?

Na, kai kitą kartą būsit pas Madleną Olbrait,

venkit svarbių pokalbių jos vonios kambaryje.

Galiu jus pakviesti?

Ačiū.

Oi, atleisk. Atsiprašau, kad išgąsdinau.

Neišgąsdinai.

Prieš vakarienę ji dažnai pamiega. Atėjau jos pažadinti.

Atsiprašau.

Aišku, galėtų pasisamdyti maitinimo įmonę, bet jis viską daro pats.

Žinau.

Atsiprašau, kad taip vėlai pasirodžiau. Labas.

Ulrichas žadėjo pažadinti anksčiau.

Taip.

Pamaniau, kad tau reikėtų pailsėti.

Matot, kaip jis mane lepina?

Juk žinai, kaip nemėgstu praleisti koktelių.

Mes visi tau atleidžiam,

jei norėtum kompensuoti prarastą laiką.

Pirmiausia norėčiau...

Už Ulrichą ir jo nuostabų pasiekimą.

Ne, buvau tik vienas iš daugelio žaidėjų

labai sudėtingame žaidime. Iš tiesų tai...

Klausyk, aš keliu tostą.

Atsiprašau.

Ir už moterį bei jos laisvę.

Ir už jus visus, kurie su mumis švenčiate.

Į sveikatą.

- Į sveikatą. - Į sveikatą.

Į sveikatą.

Labai šiltas.

Mes visi išalkę. Atnešk sriubos.

Taip, tai tiesa.

Viena mūsų darbuotojų sulaikyta Irane.

Ji – miela moteris. Ištekėjusi.

Dukra ką tik pradėjo lankyti vaikų darželį.

Neturėjom iš jos žinių keletą dienų,

o paskui gavom pranešimą.

Jie ją sučiupo ir laiko suėmę, kaltindami šnipinėjimu.

- Ji buvo šnipė? - Ne.

Mes – tyrimų biuras. Ji ekonomistė.

Nesąmonė. Bet jūs, Valstybės departamentas, tuo neužsiimsit.

Jūs per daug užsiėmę pereinamuoju laikotarpiu Irake.

Negalėjom su niekuo ten palaikyti ryšio.

Buvom visiškai bejėgiai, be jokio ryšio.

O tuo metu...

Ačiū, Motai.

Tuo metu ta vargšė moteris

sėdėjo Teherano kalėjimo kameroje.

Tada mano draugas,

buvęs ambasadorius,

nukreipė mane į mūsų žymųjį šeimininką.

Dėl Dievo meilės, Tedai!

Vos tik nusisuku, imi daryti man gėdą.

Ne, Ulrichai, leisk jam pasakoti.

Taigi, susitikome ir jis pažadėjo tuo pasirūpinti.

Ne. Sakiau, kad tuo pasidomėsiu.

Ir?

Ir...

po dešimties dienų ją paleido.

Jis tai padarė.

- Motas tai padarė. - Kaip?

Iki šiol man nepasakė.

Nesitikėk, kad iliuzionistas išduos, kaip atlieka savo triukus.

- Liaukis. - Ne. Pone Motai...

Ne, užteks. Užteks apie tai.

- Prašau, sėskitės. - Ką?

Tikiuosi, ji gerai jaučiasi.

Negaliu, tiesiog nebegaliu ilgiau to klausytis.

Vakarienė tik įpusėjo.

Vakarienė man nerūpi.

Net nežinojau, kad ji apskritai bus.

Atėjau aplankyti tavęs, mama.

Sakei, kad nori pabūti kartu.

Neberandam tam progų.

Atėjau, bet visas dėmesys skiriamas jam,

jo šventei, jo kvailoms istorijoms.

Jis nuveikė kai ką svarbaus.

Kurgi ne.

Pranešk, kai laimės Nobelio premiją.

- Susitiksim Stokholme. - Elgiesi vaikiškai.

Po visko, ką tau teko ištverti,

jis tebegyvena kartu, leidžia pinigus...

Jis mano vyras. Šis namas mūsų.

Taip, žinau. Žinau.

Pone Motai...

Tu mane baudi.

Baudžiu?

Klausyk,

padarysiu viską, ko reikia.

Persikelsiu atgal į Vašingtoną. Aš... tai padaryčiau.

Mokysiu čia. Arba tu gali persikelti į Bostoną.

Padarysiu viską, kad tau padėčiau,

jei tik šitaip nebesielgsi.

Tu nesupranti.

Eik, jei nenori būti su mumis.

Ar negali susitvarkyti ryte?

Galėčiau, bet kai ką sutvarkyti noriu dabar.

Taip, bet tada nemiegosi iki 2 val. ryto ir užlipęs į viršų mane pažadinsi.

Atsiprašau, kad tvarkydamasis po mūsų vakarėlio trukdau tau ilsėtis.

"Mūsų" vakarėlio? Niekas negalėjo nė prasižioti.

Tai dėl Amandos, ar ne?

Ji sugadino tau nuotaiką.

Niekad nesuprasiu, kodėl kvieti tą surūgusią kalę.

Nekalbėk taip apie mano dukterį

ir nedrįsk rūkyti mano namuose.

Graži beretė.

Alio?

Ji buvo sveika.

Gerai valgė.

Atrodė, kad mėgaujasi gyvenimu.

Kada paskutinį kartą su ja kalbėjot?

Vakar vakare, prieš išeidamas iš namų.

Kada tiksliai?

Kai ji atsigulė, išėjau pasivaikščioti šiek tiek po vidurnakčio.

Dažnai taip darau. Ji nemėgsta...

Nemėgo, kai rūkydavau namuose.

Grįžęs radau ją

laiptų aikštelėje.

Tada paskambinote 911?

Taip.

Paskambinau iškart. Turbūt tikėjausi...

Pone Motai, kiek jūsų žmonai buvo metų?

91.

Dabar visi turim būti labai drąsūs.

Žinau, kad po vakarėlio išėjai nekokios nuotaikos.

- Aš labai... - Dabar tai nesvarbu.

Nori aptarti laidotuves?

Noriu, jog ji būtų palaidota Arlingtone.

O aš noriu, kad ji būtų šalia mano tėvo.

Taip.

Manau, Arlingtonas jai labai daug reikštų.

Kodėl?

Bet, aišku, puikiai suprantu, kaip jautiesi.

Yra ir kitų reikalų.

Turim pasikalbėti

apie namą, mano mamos dokumentus ir jos nekilnojamąjį turtą.

Viskuo pasirūpinta.

Greit su tavimi susisieksiu.

Pažadu, bus laiko ašaroms

ir prisiminimams.

Bet dabar laukia svarbus darbas.

Koks darbas?

Turiu rasti ir patraukti atsakomybėn

žmones, kurie nužudė tavo motiną ir mano žmoną.