Bloodshot

Ryšio sistemos veikia. Delta-2, raportuok.

Situacija prasta, leitenante. Kažkas ne taip.

Keturi įkaitai negyvi.

Juos ištardė, tada išmetė kūnus.

MOMBASA, KENIJA

Echo-2, raportuok.

Pagrindinio taikinio nematyti. Judam toliau.

Kontaktas. Pastatas nr. 2, pirmas aukštas.

Bravo-6, lauk.

Supratau. Einu.

Delta, Echo, paskubėkit. Bravo jau vietoje.

Velniai rautų, Bravo-6! Liepiau laukti!

Mesk ginklą.

Liepiau mesti ginklą!

Gerai.

Ramiai.

Ko nori?

Sraigtasparnio. Tučtuojau!

Mes vietoje.

Ir liepk jiems atsitraukti!

Alfa-1, ramiai. Situacija kontroliuojama.

Supratau. Laukiam.

Jei nori sraigtasparnio, man reikės telefono.

- Ten. - Kur?

Ten.

Matau Bravo-6. Taikinys saugus.

AVIANO ORO PAJĖGŲ BAZĖ, ITALIJA

Kodėl atrodo, kad skrydžiai trunka amžinybę?

Štai dėl ko mes kovojam.

Noriu namo.

Nėra per sunkios misijos, nėra per didelės aukos!

Pareiga svarbiausia!

Eikit į angarą.

Paimsiu, bose.

AMALFIO PAKRANTĖ, ITALIJA

Ar kada nors,

bent kartą, galėtum grįžti toks, koks išvykai?

Tau nepatinka mano randai?

Randai man netrukdo.

Man nepatinka jų pasakojamos istorijos.

Keisčiausia tai, kad visos tos istorijos

baigiasi vienodai –

aš visada grįžtu namo.

Tik sakau,

kad ateis laikas,

kai tavo kūnas nebepajėgs to pakelti.

Abejoji mano kūno galimybėmis?

Galbūt man reikia nedidelio

priminimo.

PARNEŠIU PUSRYČIUS, GREIT GRĮŠIU

Mieloji?

Šūdas.

Džina.

Kas tau negerai?!

Viskas gerai?

Taigi.

Niekad nepabosta.

- Kas tu? - Kas aš?

Bičas, sugadinęs tavo atostogas.

Aš Martinas Eksas.

Atsakiau į tavo klausimą.

Dabar tu atsakyk į manąjį.

Kas išpliurpė apie įkaitus Mombasoje?

Tikėjausi, kad gali netekti amo,

todėl pasirūpinau motyvacija.

Žiūrėk, kas čia.

Kas čia tokia?

Džina.

Nepadeda?

Ji su tuo nesusijusi.

Kas tau papasakojo?

Nežinau. Tai ne mano darbas. Einu ten, kur liepia.

Ar ji susidoros su 15 cm?

Kodėl išvis klausiu?

Atsisuk.

Atsisuk!

Negaliu atsakyti, nes nežinau.

Jei žinočiau, pasakyčiau! Aš nežinau.

Gali klausti bet kokio kito dalyko.

Į šį klausimą atsakyti negaliu, nes nežinau!

Tikiu tavimi.

Rėjau.

Rėjau...

- Rėjau... - Viskas bus gerai.

Blogos naujienos.

Gerai nebus.

Ne! Ne!

Tu esi niekas.

Tu nebeegzistuoji.

Prisiekiu – surasiu tave ir nudėsiu.

Geriau nužudyk mane dabar,

nes antros progos neturėsi.

Pažadu.

Ačiū už patarimą.

Pradedama bioelektrinė įkrova.

75 procentai.

Įkrova baigta.

Projekto „Bloodshot“ procedūrų žurnalas: transfuzija baigta.

Subjektas pabudo, būklė stabili.

Pažiūrėk į mane.

Pažiūrėk į mane. Tau viskas gerai.

Viskas gerai.

Kur aš?

Sąmoningas ir kognityvus.

Fenomenalu.

Ar mes pažįstami?

Nemanau.

Sveikas atvykęs į RST – „Rising Spirit Technologies“.

Aš dr. Emilis Hartingas. Čia mano įstaiga ir mano kolegė K. T.

Keitė.

Inicialai K. T.

Pažiūrėk į mane.

Vyzdžiai normalūs. Kraujavimo požymių nėra.

Akys neparaudusios, skaidrios.

Kas man nutiko? Ką čia veikiu?

Sakyk, ar ką nors prisimeni?

- „Kas nors“ – platus terminas. - Žinoma.

Pradėkim nuo paprastų dalykų. Ar pameni vardą, laipsnį, serijos numerį?

Žinoma.

Mano vardas...

Laipsnis? Serijos numeris?

Taip. Tavo kūną paaukojo JAV kariuomenė.

Mano kūną?

Rinktis buvo galima tarp mūsų ir kapinių.

Kapinių?

Turiu šiek tiek randų, bet kapinėms dar netinku.

Apgailestauju tai pranešdamas, bet tu žuvai.

Gerai.

Prisijungsiu prie žaidimo.

Bet jei jau miriau,

kas nors laukia skambučio.

Laukia, kol būsiu pargabentas namo.

Man nelengva tai sakyti.

Sunkiau, nei kažkam pranešti, kad jis mirė?

Kariuomenė anonimiškai aukoja tik tų karių kūnus,

kurių neatsiėmė šeima.

Kartais geriausia nuplėšti pleistrą staigiu judesiu.

Taip greičiau atsigaunama nuo skausmo.

Tau nereikia praeities, kad turėtum ateitį.

Paklausyk.

Esi pirmasis, kurį sėkmingai prikėlėm.

Pavyko nepriekaištingai.

Gavai tai, ko kiti negauna:

antrą šansą.

Antrą šansą.

Oho.

Tikėjausi ne to.

Ką čia veikiam, daktare?

RST tikslas – atkurti svarbiausią JAV kariuomenės turtą –

karius. Tokius kaip tu.

Esame naujų teritorijų tyrinėtojai.

Kuriame viską nuo egzoskeleto protezų,

suteikiančių didesnį greitį ir jėgą,

iki nervų sistemos protezų, pagerinančių jų veikimą.

Tačiau tu – įrodymas,

kad esame visų laikų svarbiausio žmonijos išradimo pradininkai.

Einam. Parodysiu.

- Galiu? - Žinoma.

Kas per velnias?

Po galais.

Paaiškinsiu.

Padėk delną čia.

Žiūrėk.

Kas čia dabar?

Biomechaninės struktūros. Vadinam jas nanitais.

Nanitai sustiprina tavo organizmą.

Jie akimirksniu reaguoja į sužalojimus

ir atkuria pažeistą audinį.

Jie mano kraujyje?

Jie yra tavo kraujas.

Mums pavyko integruoti juos į atskirus organus,

tad pamanėm, kad atėjo laikas viso kūno transfuzijai.

Suprantama.

Kaip kūnui reikia kalorijų, taip ir nanitams reikia energijos.

Jos šaltinis – ši laboratorija.

Kuo daugiau pastangų jie įdeda, tuo daugiau energijos išnaudoja.

Kodėl ji švyti?

Tai nanitų išskiriama šiluma. Jie kovoja prieš vėžį,

bandydami išgelbėti pelę.

Pelė ką tik nugaišo.

Be abejo, ankstyvieji rezultatai kartais būdavo nesėkmingi.

Pereikim prie dalies apie sėkmingus.

Tai tu. Tu esi sėkmingas rezultatas.

Dabar turime galimybę prireikus nanitus įkrauti.

Kodėl nieko neprisimenu?

Dėl to, kas buvai ir ką darei.

Visa informacija įslaptinta.

Viskas liko praeityje. Čia tavo ateitis.

Vaikystėje buvau teniso čempionas.

15-os susirgau vėžiu.

Po pusmečio netekau rankos.

Bet neliūdėjau dėl to, ko netekau, o susitelkiau į tai, kuo galėčiau tapti.

Dabar, kareiviui netekus rankos,

jis gauna geresnę.

Čia reabilitacijos skyrius.

Jame pacientai išbando savo patobulinimų galimybes.

Su K. T. jau susipažinai. Ji – buvusi laivyno plaukikė.

Dalyvavo gelbėjimo misijoje Sirijoje cheminės atakos metu.

Gerklės ir trachėjos rekonstrukcija

leido jai kvėpuoti per raktikaulio respiratorių.