House of the Dragon

DRAKONO NAMAI

Turiu pamatyti karalienę.

Jūsų Malonybe.

Jis prisikėlė.

- Kas? - Eigonas.

Spindulys gyvas.

Lauk.

Spindulys negyvas, pūva tyruose.

Sėsk.

Eigonas sudegino Mūtono kariuomenę Rukreste.

Paskui nuskrido...

Nežinau kur.

Jo šalininkai jau išsiuntė varnus po visą karalystę,

skelbdami karaliaus sugrįžimą.

Prastuomenė tai laiko dievų ženklu, kad Eigonui lemta valdyti.

Jis ir jo drakonas prisikėlė, kad atsiimtų sostą.

Šią akimirką mano pavaldiniai renkasi prie Didžiosios šventyklos,

melsdami dievų pasakyti, kam lemta juos valdyti,

nepaisant visko, dėl ko kovojau ir kentėjau.

Reinira.

Menki dievai nelems to, kas bus.

Mūsų gyslomis teka Senosios Valyrijos kraujas.

Tavo rankose visa galia.

Tereikia ja pasinaudoti.

Prakeiktas Viseris.

Jis mane į tai įstūmė.

Jo pranašystė mane bandė vėl ir vėl,

bet įveikiau kiekvieną išbandymą.

Tai tavo išbandymas.

Dabar.

Metas pakilti.

Karalystė supranta tik jėgą.

Tu visada tai žinojai.

Stebėk Eigono drakonus.

Hju su Vermitoru tegu saugo Drakonų urvą.

Pradėsi Tambltono puolimą.

Eikit į kiekvieną namą,

suraskite visus Haitauerius

ir išžudykite iki paskutinio.

Karalystė stebi.

Nepaversk manęs pabaisa.

Su didžiausiu malonumu, Jūsų Malonybe.

Kai Ormundas ir Deironas bus negyvi,

surasiu klastingą Eigoną ir pati jį nužudysiu.

Jūsų Malonybe, ar parengtas planas išgelbėti Jūrų gyvatę?

Jį gelbėsime?

Tavo tėvas ieškos Jūrų gyvatės Tambltone,

kai atsiimsime miestą.

Iki tol jis mirs. Siųskit mane dabar.

Tu ir Adamas turite saugoti miestą.

Jei gandai tikri ir Spindulys išgyveno.

Korlisas – jūsų Patarėjas ir seniausias sąjungininkas.

Nelinkiu tavo seneliui blogo, bet jis pasirinko.

O mes turime už tai atsakyt.

Tai jūsų kaltė.

Kas?

Lordas Korlisas atsidūrė ten dėl jūsų.

Nedrįsk.

Taip visada elgėtės su savo tarnais.

Adamas ir aš dirbome be poilsio,

vykdėme daugybę išpuolių ieškodami jūsų priešų,

o sulaukėme tik pykčio.

Nes jūsų išpuoliai nedavė nieko,

o mano priešams buvo leista sutelkti jėgas.

Kol žmogus jums naudingas, juo naudojatės.

Kai nebe, jį paliekat, kaip palikot Reiną.

Dabar ji palūžusi kaip mano senelis.

Po Ryklės mūšio galėjau pagrįstai tave palikti.

Galbūt.

Bet jums reikia mano drakono.

Įžūlus vaike.

Nederėtų tavęs kaltinti. Įžūlumas įaugęs tau į kraują.

Tavo sesuo neseniai tai priminė.

Labas rytas, mano lordai.

Tikrai labas.

Visą naktį plaukėme iš Driftmarko,

sužinoję, kad mūsų admirolą Haitaueriai laiko įkaitu.

Karalienė kviečia jus ginti Karaliaus uostą.

Paklusę jai galime pražudyti lordą.

Lordas Korlisas žinojo savo žygių riziką.

Jis norėtų, kad Velarijonų garbę vertintume labiau už jo gyvybę.

Kas tu toks, kad kalbėtum apie lordo norus?

Jo vyriausias gyvas sūnus.

Ir paskirtas įpėdinis.

Buvęs ir būsimas Potvynių lordas.

Atidarykite vartus!

Apsisuk!

Pirmyn, žengte marš!

Visa tai...

Viskas...

Skirta tau.

Įspūdinga, tiesa?

Bet...

Pirmiausia turi tapti riteriu,

kad galėtum būti karūnuotas.

Klaupkis.

Deironai Targarienai, ar prisieki dievų ir žmonių akivaizdoje

ginti tuos, kurie negali apsiginti?

Visi į vidų!

Saugoti visas moteris ir vaikus.

Paklusti vadams ir savo valdovui.

Užverkite vartus!

Prireikus narsiai kovoti.

Vykdyti visas kitas tau pavestas užduotis...

- Pasiruošt. - Ir sunkias...

- Kelkit. - Ir pavojingas.

Stot!

Prisiekiu.

Tad kilk riteriu.

Seras Deironas Narsusis.

Ir rodyk kelią.

Pavainikių karalienės kariuomenė jau prie vartų.

Į skerdynes juos ves jos dėdė.

Ne, meilužis.

Ne, vyras.

Deimonas Targarienas, po galais.

- Ir jo drakonas. - Aišku, kad jis turi drakoną.

Bet jo nenaudos.

Iš kur žinai?

Nes jo žmonelė karalienė jam neleis.

Reinira Deimoną laiko už trumpo pavadžio,

lyg kalę voljere.

Dar alaus drakonų lordui.

Netrukus princas piktadarys drebės

prieš galingąjį ir siaubingąjį lordą Ulfą Baltąjį!

Jūsų Malonybe.

- Jūsų Malonybe, ar viskas gerai? - Kas yra?

Princesė Heleina.

Ji vis dar nevalgo.

Meisteriai nerimauja dėl jos ir kūdikio įsčiose.

Pakviesk serą Aliną.

Į Didžiąją šventyklą vyksiu su visa palyda.

Šiandien ten Didysis septonas pateps mane

ir palaimins mano valdymą viso Karaliaus uosto akivaizdoje.

Niekas neabejos, ką dievai pasirinko valdyti.

Tuoj pat, Jūsų Malonybe.

Ar tai viskas?

Ne.

Kas čia?

Serai?

Serai!

Miledi, atleiskite, kad įsiveržėme.

- Mums davė mažai laiko. - Laiko kam?

Jums paruošta vieta laive "Undinės bučinys".

Sutemus išplauksite į Pentosą.

Turiu pranešti, kad jūsų tarnyba čia baigta.

Ištikimai tarnavote karalienei ir karalystei,

todėl Jos Malonybė nori jums padėkoti.

Gausite pakankamai aukso namams ir tarnams.

Paskubėkite.

Aš irgi nesuprantu, miledi.

Jau metas, miledi.

Turiu palydėti jus į menę.

Čionai, princese.

Nepasitikėkite karaliene.

Eigonas grįžo. Jo drakonas gyvas.

Jūsų negimęs vaikas – įkaitas,

kuriuo ji išlaikys galią...

- Eikite toliau. - Prieš savo priešus.

- Ji tikrai jūsų nepaleis. - Gana. Sakiau, gana.

Ar prisimeni?

Ne, ne!

Ar prisimeni?

Padėk man.

Nebijok.

Tu gyvas.

Štai. Išgerk.

Po valandos gausi dar.

Ji mane apnuodijo.

Supratai, kad šiame pasaulyje esi vienas.

Tuo mes panašūs.

Bet nebenoriu dėl to kentėti.

O tu?

Kodėl tau rūpi, ar esu vienas?

Ar gyvenu, ar mirštu?

Esu giminžudys, Alis.

Savo ranka nužudžiau brolį.

Esu prakeiktas už nuodėmes ir pasmerktas kentėti.

Turėtum mane palikti.

Kad neužsitrauktum mano likimo.

Kai drakonas Balerionas sudegino šią vietą,

jis turėjo nutraukti lordo Hareno giminę.

Bet ji taip lengvai neišnyko.

Vaikas...

Berniukas...

Išgyveno.

Smarkiai apdegęs, bet gyvas.

Jo motina būtų atidavusi viską, kad jį išgelbėtų.

Ji sukvietė meisterius iš visų Septynių Karalysčių, bet veltui.

Tada griebėsi senesnių vaistų.

Ji rado užkeikimų, senesnių už šią žemę.

Tarėsi su būtybėmis, gyvenančiomis miškuose.

Bet niekas negalėjo panaikinti drakono ugnies padarinių.

Kai berniukas mirė...

Ji mėgino išeiti kartu.

Tada ir sužinojo kainą.

Ji suprato, kad prakeikta gyventi toliau.

Likti senųjų upių karalių žemėse.

Prakeikta už Hareno godumą.

Neteko vardo, titulo ir pilies.