The first 200 lines.
Neapleisk manęs, Viešpatie.
Nei maro, sėlinančio tamsoje.
Nei rykštės, niokojančios vidudienį.
Neapleisk manęs, Viešpatie.
Tu pasirinkai Viešpatį savo prieglauda,
Aukščiausiąjį savo užuovėja.
Neapleisk manęs, Viešpatie.
1981 m. liepos 18 d.
Edo ir Lorenos Vorenų buvo paprašyta paliudyti Deivido Glatzelo egzorcizmą.
Jam buvo aštuoneri.
Neapleisk manęs, Viešpatie.
Padarykime pertraukėlę, gerai?
Mielasis... Gerai jautiesi?
Taip, man viskas gerai.
Tik neprisimenu nieko panašaus.
-Jam reikėtų pamiegoti. -Taip. Eime.
Aš jį paimsiu, pone Glatzelai.
Taip.
Ačiū.
-Ačiū, Arnai. -Nėra už ką. Eikš, bičiuli.
-Daugiau jam bus sunku ištverti. -Jam nereikės.
Viskas netrukus baigsis, kai jau pritarta egzorcizmui.
Tėvas Gordonas jau pakeliui.
DEIVIDO KAMBARYS!
Tu - tikras drąsuolis.
Vaikystėje buvau silpnokas, tad...
Žinau, ką reiškia, kai visi kabinėjasi.
Bet...
Bet tai - niekis, palyginti su tuo, ką tau tenka patirti.
Man neatrodo, kad esu drąsus.
Drąsus nereiškia nebijantis.
Tai reiškia, jog bijai, bet vis tiek nepasiduodi.
Viskas bus gerai...
Neleisiu, kad tau kas nutiktų.
Pažadu.
Arnai. Kada paprašysi mano sesers už tavęs ištekėti?
Nesuprantu, apie ką kalbi.
-Liaukis. -Ne, tikrai...
Ne! Padėkit!
Ne! Ne!
-Deividai! -Deividai! Kur jis?
Deividai!
Kas nutiko, bičiuli? Tu sveikas?
Deividai, kas yra?
Deividai.
Ne!
Tėve, turime tą daryti dabar pat!
Gerai, neškime jį į automobilį ir vežkime į bažnyčią.
Ne, tėve. Dabar.
Ne!
Laikykit jį už rankų, nepaleiskit.
Tu, mano Dieve, gelbėk savo tarną, kuris tavimi pasitiki.
Tu esi man prieglauda,
stiprus bokštas gintis nuo priešo.
Apsiginkluokite visais Dievo ginklais,
kad galėtumėte išsilaikyti prieš velnio klastas.
Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu,
bet dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose.
Lorena, kas yra?
Viskas gerai.
Lorena.
Viešpatie! Atsiųsk jam pagalbos iš savo šventovės
ir saugok jį iš Ziono.
Viešpatie, išklausyk mano maldą.
Viešpatie!
Ne. Tėve!
Tėve!
-Kur jūsų vaistinėlė? -Virtuvėje!
Paimsiu!
Edai, paskubėk!
Greičiau, Edai!
Edai, greičiau!
Ergo, draco maledicte et omnis legio diabolica,
adjuramus te per deum, vivum per deum.
Omnis satanica potestas.
Neveikia!
Vivum per deum, ego te, immunde spiritus.
Ką? Deividai, palauk!
Liaukis! Ką?
Deividai! Padėkit man!
Ką darai? Deividai!
Padėkit jam, prašau!
Deividai, liaukis! Deividai!
-Palik jį ramybėje! -Arnai, nesikalbėk su juo.
Liepiau palikti jį ramybėje. Jis - mažas vaikas, baily tu!
Ne, Arnai, nesikalbėk su juo!
Sustabdysiu tavo širdį, senuk.
Edai!
Ei!
Paklausyk. Pažiūrėk į mane.
Pažvelk į mane. Žinau, kad esi ten, Deividai.
Palik jį ramybėje, gerai?
Palik jį, pasiimk mane.
Pasiimk mane. Ei, pasiimk mane!
Deividai!
Palik jį, pasiimk mane!
Ne.
Ne.
Deividai!
Deividai, tu sveikas?
Deividai, ateik pas mamą.
Taip, Deividai.
Edai? Edai! Mielasis!
Kas yra?
Kvieskit greitąją!
Dieve mano.
Aštuonmečio Deivido Glatzelo egzorcizmas turėjo užbaigti ilgas jo kančias.
Bet Arnui Džonsonui jos tik prasidėjo.
Tragiškas įvykis sukrėtė visą šalį,
o Edas ir Lorena Vorenai
susidūrė su didžiausiu blogiu savo karjeroje.
Paremta tikra istorija.
IŠVARYMAS 3: VELNIAS PRIVERTĖ MANE TAI PADARYTI
Ponia Voren.
Jo būklė stabilizavosi.
Perkelsime jį į Kardiologinį skyrių.
-Jį ištiko širdies smūgis? -Taip.
Ir, bijau, stiprokas.
-Galime jį pamatyti? -Dar ne.
Įstatysime jam į arteriją stentą,
kad kraujas sugrįžtų į jo širdį.
Tai jis pasveiks?
Turime atlikti dar keletą tyrimų, kad galėčiau tiksliai atsakyti.
Apgailestauju.
Palik jį ramybėje!
Arnai, nesikalbėk su juo!
Palik jį, pasiimk mane.
Palik jį ramybėje!
Ei, mumija gyva.
-Kodėl leidai man taip ilgai miegoti? -Neleidau, negalėjau tavęs prižadinti.
-Negalėjai manęs prižadinti? -Negalėjau.
Keista. Turbūt nelabai ir stengeisi.
Nelabai.
-Bičiuli! Ramiau! -Brunas - lauke.
Liaukis. Brunas - plačių pažiūrų, jam vienodai.
Ne.
Ne, palauk. Noriu tavęs kai ko paklausti.
Gerai. Ir ko nori paklausti?
Nieko ypatingo.
Aš čia pagalvojau...
Kad jau Deividas pasveiko...
galėtume viską pamiršti ir nešdintis iš čia.
-Ką manai? -Turi galvoje, išvykti iš Brukfildo?
Žinoma, kodėl ne? Mūsų čia niekas nelaiko.
Niekas, tik mano šeima ir pinigai, kurių neturime. Arnai...
Na, pinigai - ne bėda, tiesa?
Abu dirbame, o ši vieta mums nekainuoja.
Arnai, aš ką tik įsidarbinau. Negaliu taip visko mesti.
-Jėzau Kristau! -Be to,
Brunas visai nemoka prižiūrėti šunų.
Ei...
Leisk man apie tai pagalvoti. Gerai?
-Pagalvosi apie tai? -Taip, pagalvosiu apie tai.
Gerai. Štai taip.
Gerai, renkis. Myliu tave.
Manau, Deividui labai patiks.
-Paskambinai mano mamai? -Taip.
-Pasakiau, kad atvažiuosim labai vėlai. -Gerai, ačiū.
Ne, Arnai. Nebevalgyk, prašau.
Ponia Hasket, malonu jus matyt, ačiū, kad užsukote.
Jau išeiname.
Surašiau jums, ką veikti, kol mūsų nebus.
Už tai aš moku tau.
Savaitgaliais nemokate.
Leidžiu jums čia gyventi už dyką.
Todėl galiu kai ko paprašyti savaitgaliais ir per šventes.
Gerai, Endžiui - vieną puodelį, visiems kitiems - du.
Magiją ir Žėrutį paims, tad galite dėl jų nesijaudinti.
Bet visus kitus šiandien reikia išvesti.
Rubė alergiška bitėms, tad jei įgels, teks kviesti veterinarą.
Užrašiau telefono numerį ir pakabinau ant šaldytuvo.
Arnai, nori lengvai užsidirbt penkis žalius?
Mano aparatūra sugedo.
Taip, žinoma. Užmesiu vėliau akį. Tik už penkioliką.
Dešimt.
-...kas nutiko šįryt. -Suprantu.
-Mama. Nieko nesakyk, prašau. -Nieko nesakysiu.
Tik...
Jis paklausė, ar negalėtume išvykti iš Brukfildo.
-Supranti, ką tai reiškia, tiesa? -Ne.
-Nori pasakyti, jis pasipiršo? -Ne visai.
-Tu sutikai? -Ne visai.
Arnai! Ar galėtum atnešti padėklą su mėsa?
O, taip. Mirštu iš bado! O tu, bičiuli?
Taip.
Einu, atnešiu mėsą.
Gydytojas Merikas kviečiamas į operacinę.
Buvo smagu vėl pamatyti Džudę.
Ar ilgai ji čia bus?
Nežinau, priklauso nuo to...
Slaugė sakė, kad miegojai toje kėdėje.
Edas būtų supratęs, jei būtum trumpam išėjusi namo.
Ar pasakojau, kaip mes susipažinom?
Ne, nemanau.
Tik žinau, kad buvot labai jauni. Mokykloje, tiesa?
Taip. Mums buvo septyniolika.
Išėjau į miestą su draugėmis ir...
Jis tikrino bilietus kino teatre, į kurį ėjome.
Po to
nuėjome suvalgyti ledų.
No comments yet. Be the first to leave one.