Last Christmas

JUGOSLAVIJA, 1999 M.

Pasakysiu tau paslaptį

Saugok ją giliai širdy

Noriu, kad žinotum

Padaryk tai dėl manęs

Paklausyki mano istorijos paprastos

Gal tuomet išeis kas nors

Sakai, kad jauti šaltį širdy

Tai kodėl manai

Kad pasaulis juo džiaugsis?

Mylėk save, nes tau nieko nestinga

Tik tu pats gali padaryt save laimingą

Aš noriu tau padėti

Leisk pamėginti

Išgydysiu tavo skausmą

Kurį jauti viduje

Kai tik tau manęs prireiks

Žinok, jog lauksiu tos dienos

Kai pasakysi, jog tu - mano

LONDONAS, 2017 M.

Rodos, dar viena taurė tau būtų ne pro šalį.

-Tu kas? Aiškiaregys? -Pažiūrėk man į akis.

Taip. Tu labai ištroškusi.

O tu - tikras profesionalas.

Ir...

O, taip. Čia - tavo mėgstamiausia daina.

Tu tikrai aiškiaregys.

Ne, tu ją leidai keturis kartus iš eilės.

"HEAL THE PAIN" DŽORDŽAS MAIKLAS

Kas myli mane, myli ir Džordžą Maiklą. Mes - giminingos sielos.

-Kodėl gi? -Mes abu - dainininkai.

Abu - nesuprasti ir neįvertinti savo laiku.

Bet rytoj viskas pasikeis, nes manęs laukia svarbi perklausa Vestende.

Dėl to ir atvažiavai į Londoną?

Ne, išsikrausčiau iš nuomojamo buto.

-Tai dabar grįši namo? -Verčiau mirčiau.

-O, ne. Šeimyniniai nesutarimai. -Taip. Nesuskaičiuojami.

Pyktis, gėda, apmaudas, pažeminimas... Čia tai, kas susiję su mama.

-Nori išgirsti susijusius su seserimi? -Ne.

Tai ką darysi?

Sugalvosiu ką nors. Viskas bus gerai. Kaip nors išsispręs.

Arba kas nors išspręs.

Labas rytas, saulele.

Atrodė, jog miegojau ant pūkų kalno.

Turiu galvoje iš gerosios pusės.

Nulėksiu iki turgaus.

Turiu nusipirkti imbiero ir burokėlių savo rytiniam sveikuolių kokteiliui.

-Jėga. -O kol lauksi, gurkšnok kapučino kavą.

Gali pasimėgauti ir karštu vandeniu, jei sugalvosi nueiti į dušą.

-Tikra palaima. -Tuoj grįšiu.

Staigmena!

Ėmiau ir grįžau diena anksčiau iš konferencijos.

Dieve, kaip aš tavęs pasiilgau.

-Dieve, kas tu? -Santechnikė.

-Santechnikė? -Viskas ne taip, kaip atrodo.

-Neturėjau, kur pernakvoti, ir jis... -Edas.

Edas pasiūlė.

Turiu kalną problemų, aišku?

Neturiu, kur gyventi,

esu gryna bėda.

-Ir jis... -Edas.

Edas mane suprato.

Dulkinaisi su juo?

Ten liko mano lagaminas...

Kodėl man taip nesiseka?

Pernai per Kalėdas Atidaviau tau savo širdį

Tačiau jau kitą dieną

Tu mane pamiršai

Šiais metais aš nesikankinsiu

Ir būsiu tik su ypatingu žmogumi

DŽORDŽAS MAIKLAS AMŽINAI

Pernai per Kalėdas Atidaviau tau savo širdį

Tačiau jau kitą dieną tu mane pamiršai

Šiais metais aš nesikankinsiu

Ir būsiu tik su ypatingu žmogumi

METRO

Nejuokinga, Klausai.

Nė neįsivaizduoji, kaip labai nejuokinga.

Neatpažįsti manęs?

Nenuostabu, nes praėjo jau metai

UŽDARYTA

ATIDARYTA

Jėzau.

Atleisk, Džordžai.

Laiminga, laiminga.

NUOSTABU

O tu ankstyva.

Paprastai vėluoji. Kas nutiko?

Bėdos su gyvenamuoju plotu.

Ne pirmas kartas. Ką dabar pridirbai?

-Nutrenkei akvariumo žuvytes? -Ne, tai nutiko praėjusią savaitę.

PRAĖJUSI SAVAITĖ

Greitai neturėsi nė vieno draugo, kuris tave priimtų.

Tu sergi. Turi labiau rūpintis savimi.

-Santa, negalvojau, kad tau rūpiu. -Nerūpi.

Tik nenoriu, kad numirtum pirkėjų akivaizdoje.

Neturiu tiek blizgučių, kad galėčiau uždengti tavo kūną.

Prie darbo, Elfe.

Nežinau. Turėsi padėti man apsispręsti.

-Jie abu tokie gražūs. -Pasakysiu štai ką.

Įsivaizduokim, kad Marija susilaukė dvynukų, tuomet galėsit imt abu.

-Tu turbūt labai myli savo darbą. -Tiesiog dievinu.

Čia tarsi sapne.

Visas Kalėdų džiaugsmas ir meilė -

ištisus metus.

-Tai kurį kūdikėlį išsirinksit? -Šitas - gražutis, bet tas...

-Jis toks linksmas. -O kiek smagumų dar laukia.

Bet šitas? Pažvelk. Jis man labiau primena...

-Jėzau. -Ir tau taip atrodo?

-Katarina. -Atsiprašysiu minutėlei. Santa!

-Reikia pasikalbėti. -Aš dirbu. Galėjai paskambinti.

Tu neatsiliepi. Tiesa?

Aš atsiprašiau iš darbo. Turiu grįžti, tad greičiau ateik.

Čia - mano analitikė. Atleiskit. Santa, ar galėtumėt ateiti?

Prašau. Ačiū.

Santa?

Tu čia?

Mama prašė, kad paskambintum.

Kaskart, kai ji negali tau prisiskambinti, ji skambina man.

Vakar - 17 kartų. Paskambink.

Ateini ir aiškini man? Aš jau suaugusi.

Iki suaugusios tau kaip iki Mėnulio.

Man reikia laiko sau.

Prašau tavęs tik vieno, Katarina.

-Aš - "Keitė." -Koks skirtumas. Paskambink jai.

O kodėl turėčiau?

Tu praleidai penkis vizitus pas gydytoją.

Rytoj tavęs laukia dar vienas, pati žinai. Būtinai nueik.

Be to, ji kviečia mus vakarienės mano paaukštinimo proga.

Tai, kad tu jai neskambini, veikia ir mano gyvenimą.

Ar Albą irgi pakviesi vakarienės?

Paskambink savo mamai.

Jėzau.

Džena, čia aš. Mieloji, atleisk už tokią žinutę.

Man labai reikėtų nakvynės šiai nakčiai. Na, gal kelioms naktims.

Esi mano geriausia draugė. Prašau. Suprantu. Tik...

Ei, Elfe!

Čia - mano elfė. Juk Kalėdų senelis turi elfus.

Mažuosius padėjėjus.

Vadinu ją "Tingiąja elfe", nes ji visai nedirba.

Tai aš.

Ji galėtų būti ir "Didžiojo nusivylimo elfe."

-Aš tik... -"Atlyginimo neverta elfe."

"Išsunkianti iki siūlelio elfe", "Kurių galų ji čia elfe."

-Kas? -Jėzau.

-Iš kur tu čia atsiradai? -Į ką ten žiūri?

Žiūrėk. Ten. Matai?

Ant krašto, po stogu.

Mieste pamatyti tokį paukštį labai neįprasta.

Negali būti.

-Po galais! -Imk. Rodos, jis prikakojo tau į akį.

Taip, rodos taip ir nutiko.

-Viso gero, tėvynainiai. -Atleiskit.

-Kur tu buvai? -Man į akį ką tik prišiko paukštis.

-Čia skraido paukštis? -Ne.

Pamačiau kažkokį įkyrų bičą prie parduotuvės.

Gal galėtum daugiau dėmesio skirti įkyriems bičams parduotuvės viduje?

Ak! Mano telefonas. Atleiskit.

Atsiprašau, Santa.

Džena? Taip!

Labai tau ačiū. Būsiu pas tave apie 20.00 val.

-Padėk telefoną, Elfe! -Gerai, turiu bėgt. Viso.

-Tik išsiplausiu šūdus iš akies. -Metas žibėti!

Štai, pone. Jūsų gražusis šventinis hibridinis Hanukos krūmas.

-Linksmų Kalėdų. Ačiū. -Ačiū. Sėkmės.

MAMA - 8 PRALEISTI SKAMBUČIAI

-Vėl mama? -Keikiu tą dieną, kai gimiau.

-Aš irgi. -Juokinga, bet ne.

Įdiegiau į jos telefoną viską - nuo snapčato iki instagramo.

Tai reiškia, jog galiu ją nuvilti pačiais įvairiausiais būdais.

-Motinos - tikra nelaimė. -O, taip.

Sveiki.

Palik jį man.

Tu su juo tik flirtuosi, ir jis pamirš ką nors nusipirkti.

-Sveiki. -Kuo galėčiau padėti?

Visai norėčiau rasti jį savo kojinėje.

-Labas. -Sveikas.

-Atėjau pasidomėti, kaip tavo akis. -Gerai.

-Tai - sėkmės ženklas. -Kas?

Jei tave apdergia paukštis.

-Aha, tikrai. -Tikrai.

Pagalvojau, gal sutiksi su manimi pasivaikščioti.

Ak, tai tas pasivaikščiojimas ir yra mano sėkmė?

Ką gali žinot.

Tu mane radai per "Swiper"?

-"Swiper"? -Taip.

Tokia moderni pažinčių programėlė, gal girdėjai?

Ak. Ne.

-Tiesą sakant, esi ne mano tipo. -Tiesą sakant, tu irgi - ne mano.

Tai gal tuo ir baikim.

Tačiau man patinka iššūkiai.

O negalvojai nušokti su guma nuo tilto?

-Suvalgyti fugu? -Ne.

Bet dabar galvoju, kad norėčiau su tavimi pasivaikščioti.

Galvok iš naujo, nes aš niekur neisiu.

Ar galėčiau padaryti ką nors, kad pakeisčiau tavo nuomonę?

-Ne. -O kodėl?

Nes tu - keistas, ir visa situacija - keista, todėl.

Gal tiesiog eik, gerai?

-Štiš. Eik. -Palauk. Sakai, keista?