Poor Things

RODOMI TABAKO GAMINIAI

PRASTI REIKALAI

Ata.

Ata!

Ata, ata, ata!

- Ate. - Ata.

Organų krūva be individualumo kibirkšties iš smegenų

ar kraujo pliūpsnio iš širdies.

Tai viso labo mėsos rinkinys sekmadienio priešpiečiams.

Kas norėtų rekonstruoti organus?

Ir kas įžvelgs skirtumą tarp žmogaus ir gyvulio, jei jis yra?

Nagi.

Juk vaikystėje dėliojote dėliones.

Ar tik man taip, ar iš tiesų velniškai sunku susikaupti, kai kalba tas pabaisa?

Jis - nuostabus chirurgas.

Jo darbai - novatoriški. Jo tėvas įkūrė šią akademiją.

Negi manote, kad dalyvaujate mūsų pokalbyje, Maksai Makendlsai?

Jūsų fizinis artumas nieko nereiškia.

Atšok, seni. Nusipirk kostiumą.

Tikrai manote, kad kepenys turi būti ten, pone?

Ar galiu paklausti, kokia prasmė dėti jas atgal, pone?

Pramoga man.

Pone Maksai Makendlsai!

Palaukite manęs po paskaitos.

Jūsų darbas.

Jums patiko, pone?

Jūsų paprastas protas pasistengė ir kone pasiekė vidutinybės lygį.

- Ačiū. - Man reikia asistento vienam projektui.

Mielai sutikčiau.

- Ar esate religingas? - Aš tikiu Dievu.

- Manimi ar dievybe? - Juokinga, nes jus dažnai vadina...

Mano sukurtas pokštas.

Nereikia man jo aiškinti.

Paties šėtono darbas.

Nebandėte užsiauginti barzdos, pone?

Tampu panašus į didelį šunį su kaklaskare.

Vaikams patinka šunys.

Dėl to darbo.

Taip. Užeikite.

Dieve!

Dieve.

- Labas. - Bas.

Bela, čia ponas Makendlsas.

Labas, Bela.

- Aujas. - Kraujas.

- Aujas. - Kraujas.

- Kraujas. - Nuostabu.

Man viskas gerai.

Kokia graži nevisprotė.

Jai buvo pažeistos smegenys.

Aš jas sutaisiau.

Jos psichinis amžius ne visai atitinka jos kūno amžių.

Ji vis geriau kalba. Jos būklė itin greit gerėja.

Ji stulbinanti.

Reikia itin kruopščiai žymėti jos progresą.

Ar galėtumėte tai daryti?

Man būtų garbė.

Sy!

Sy!

Taip. Labai linksma, Bela.

Sy. Ji, regis...

Ponia Prim!

Sy.

Nemėgsti rūkytos silkės?

Aš joms neabejingas, šiaip jau.

Man ypač skanu rytais...

Bela irgi pjauti?

Belai - tik mirę.

Tik mirę.

Tik mirę.

Tik mirę.

Šliukšt! Šliukšt!

Čogai!

Čogai!

Bėk!

Čogai.

Per dieną ji išmoksta po 15 žodžių.

Jos judesių koordinacija nestabili.

Vakarais jai geriau.

Jos plaukai paauga po 2,5 cm per dvi dienas.

- Nubraižiau plaukų diagramą. - Puiku.

Galite eiti. Pasimatysim rytoj.

Pone, o iš kur ji?

Jūsų darbas - rinkti duomenis.

Kai man prireiks kvailų klausimų, pranešiu.

„Taigi, jiems grįžus iš miško,

ji ir vėl sutiko savo mamą ir tėtį.

Tą vakarą vakarienei jie iki soties prisivalgė pyrago.

Jie džiaugėsi, kad vėl visi buvo kartu.“

Tu man tėtis, Dieve?

- Aš... - Prim sako tu ne.

Bela niekur mergaitė.

Kur tas niekur?

Tu - našlaitė.

Tavo tėvai mirė.

Tada tu pjauti tėvus, Dieve?

Ne.

Jie buvo mano draugai.

Jie buvo tyrinėtojai,

ir žuvo po žemės nuošliauža Pietų Amerikoje.

Jie peržengė žinomybės ribą

ir už tai sumokėjo.

Bet kitaip gyventi neverta, Bela.

Jie išsiuntė mane tavimi rūpintis.

Mirė?

Deja, taip, širdele.

Vargšė Bela.

Bet myli Dievą.

Miegok čia.

Ne.

Labanakt, brangi Bela.

Čia, tėvai.

Peru, taip.

Kodėl tu rašyt knygą kiekvieną riešutą?

Turiu užrašyt, kiek suvartoji maisto.

Kiek?

Pasakyk Belai kitas vietas.

Tai Lisabona, Portugalija.

Prancūzijos pietūs. Alpės.

Australija.

Tolima ir pavojinga žmonėms ir gyvūnijai.

Bela nori žiūrėti į pasaulį.

Tik...

Bela.

Bela, nemanau, kad mums ten galima.

Gal geriau...

Bela.

Ne.

Bela, tai pavojinga.

Bela.

Ne, Bela.

Dieve.

Į lauką eiti.

Į lauką? Ne, mes dirbam.

Nori nupjaut pirštus?

Kendlsai, vesk mane. Kendlsai.

Aš galiu, jei...

Ne.

Taip. Į lauką!

Ar ji nėra buvusi lauke?

Ne.

Aš sukūriau įdomų ir saugų pasaulį Belai.

Dabar.

- Bela. - Dabar!

Dabar!

Bela.

Labai daug dalykų lauke gali tave užmušti, Bela.

Užmušti mirti?

Gyvatės, karietos, smailiasnapiai paukščiai, žemės drebėjimai,

įkvėpus nuodingos žolės sėklas.

Bela.

Bela. Žiūrėk.

- Užmušk. - Ką?

Kodėl keisti nykščiai, Dieve?

Kartą, kai buvau labai mažas,

mano tėvas įsegė mano nykščius į mažą metalinę dėžutę,

kad pažiūrėtų, ar galima sulėtinti kaulų augimo ciklą.

Skausmas buvo toks didelis,

kad tam, jog neverkčiau,

sutelkiau visą dėmesį į kitus savo pirštus

ir vien stebėdamas

ėmiau suprasti epidemiologijos procesą.

Kai jis grįžo,

jo nuostabai, aš šypsojausi.

Gerasis Dieve.

Jo proto nevaržė tradicinės taisyklės.

Mums metas.

Artėja lietus.

Kodėl jūs ją taip gąsdinate?

Ji - eksperimentas,

ir aš privalau kontroliuoti jo sąlygas,

antraip rezultatai nebus gryni.

Stok! Dieve, mes einam!

Ne, Bela.

Bela nori pas ledus.

Ne.

Bela nori!

Dėl mano veido. Žmonės bijo Dievo.

Juokiasi iš Dievo.

Dievas mielas.

Kaip šuns veidas.

Panašiai.

- Stok! Aš einu. - Ne!

Ne dabar? Ne niekada?

Tiesiog ne.

- Bela! - Ne!

- Ne! - Bela!

Ne!

- Atleisk. - Ne!

Ne!

Atleisk man, širdele.

Dievo motina.

funkcionalumas apribotas

Ką jai padarėte?

Kodėl ją slepiate?

Pasiaiškinkite, antraip eisiu į policiją.

Gerai. Nes tai - laiminga istorija.

Labai retas atvejis, kai gauni ką tik mirusį kūną.

Jis dar nesustingęs.

Dar šiltas.