Renfield

LABAS MANO VARDAS RENFILDAS

Keitlin. Tai procesas, aišku?

Bet svarbu, kad prisimintum:

vieninteliai, kurie gali mus išgelbėt - tai mes patys.

Jis pabaisa.

Prakeiktas suknistas monstras. Štai kas jis.

Ir, atrodo, negaliu nuo jo pasprukt.

Atsimeni, kuo pirmiausiai Mičas tave patraukė?

Susitikom darbe ir...

LIŪDNA? TU NE VIENA.

...jis buvo žavus

ir paslaptingas.

ANONIMINĖ PRIKLAUSOMŲ NUO SANTYKIŲ GRUPĖ

Jis vaišino vynu, maitino.

Vežėsi į keliones.

Sakė, kad mes - jis ir aš - prieš pasaulį.

Leido pasijaust svarbia.

Sveiki. Aš Robertas Montekju Renfildas.

Kaip visi šie padorūs žmonės, patiriu destruktyvius santykius.

Ei, ei, ei. To per daug.

Gal geriau grįžkim į pradžią.

Pone Renfildai.

Sveikinu jus.

Aš Drakula.

Kai jį sutikau, buvau nekilnojamojo turto teisininkas.

Tikėjausi sudaryt sandorį, kuris pakeistų mano

ir mano šeimos gyvenimą amžiams.

Ir tikrai pakeitė.

Būsit labai geras padėjėjas,

pone Renfildai.

Suprantu, kaip jaučiasi Keitlin.

Niekada negeriu vyno.

Jis taip pat vaišino mane vynu, maitino.

Leido jaustis svarbiam.

Įvedė mane į aukštuomenę.

Lankėmės teatre.

Keliavom į egzotiškus kraštus.

Tada jis pavertė mane savo šeimynykščiu.

Šei-my-nyk-štis: Drakulos tarnas su menka Drakulos galių porcija.

Tai reiškė, kad turėjau rūpintis visais Šeimininko poreikiais.

Įskaitant tarnų pakeitimą

ir rūpinimąsi specialia jo dieta.

Klausykit, ne stačia galva puoliau tarnaut Tamsos Princui.

Buvo puikių akimirkų!

Bet kaip visos puikios akimirkos...

Tarne!

...jos baigėsi.

Grįžo medžiotojai.

A, taip. Vabalai. Jų buvo daug.

Drakula įgydavo galių iš žmonių gyvybių.

Aš jų gaudavau valgydamas vabalus. Suprantat?

Puiku. Kur ten sustojom?

Skubu, Šeimininke!

Velnias, velnias, šūdas!

Velnias, šūdas, velnias, šūdas.

Šūdas!

Čia saugantis ratas, Renfildai.

Jis negali pabėgt.

Išgelbėkim pasaulį nuo šio blogio,

ir pagaliau būsi laisvas!

Laisvas?

Tą pat akimirką, kai manęs nebebus,

tave suims už tai, ką dėl manęs darei.

Aš - vienintelis tavo išsigelbėjimas.

Vienintelis tavo draugas.

Aš vienintelis,

kuris tavim rūpinasi.

Atsimenu, pagalvojau:

„Šįkart jis tikrai teisus.“

Renfildai!

Mes tokie paskutiniai!

Nuo šiol kiekvienas Drakulos pralietas kraujo lašas

kris ant tavo rankų.

Velnias!

Aš to nesitikėjau.

Arba šito!

Šeimininke.

Viskas gerai?

Ne.

Taip.

Gana įprastas rezultatas.

Būdamas galios viršūnėj,

Drakula iš visų jėgų puola srėbt kraują.

Tada pasirodo geriečiai ir dirba savo darbą,

o tada turiu sutvarkyt visą jovalą.

Vadinu tai „pereinamuoju laikotarpiu“.

NAUJASIS ORLEANAS. ŠI DIENA

Nusivežiau jį į naują miestą,

slaugiau, kol jis visiškai atgavo jėgas,

radau padorią vietelę išlaukt,

kol ciklas prasidės iš naujo.

Atleiskit. Labas, labas.

Ar galiu pasiskolint rašiklį?

Ačiū.

Taip vėl atsiduriam čia.

Šiuo metu

ateinu čia ir klausau tų vargšelių kalbų apie jų monstrus.

Kalbėjai apie Mičą...

Žinau, ne didžiausia iš blogybių,

bet dar jam labai patinka ska.

Muzikos stilius?

Taip.

„Fishbone“. „Mustard Plug“.

„Voodoo Glow Skulls“.

Nekenčiu šito šūdo!

Labai atsiprašau, Keitlin. Labai...

Markai, aš labai...

-Labai atsiprašau. -Gerai.

Ten 99 proc. varinių instrumentų?

Taip. Ir aš pagalvojau.

Ne! Per daug supaprastinat

ska inovacijų įtaką muzikai.

Dieve, kas aš?

Renfildai.

Atleiskit. Ne... Prarijau vabalą.

Netyčia.

Ar įmanoma kitaip...

Gal norėtum pasidalint savo istorija?

Ne. Ačiū. Nemanau, kad suprasit.

Žinau, kad baisu.

Ir manai, kad niekas nepasikeis.

Bet prižadu. Vieną dieną suprasi,

kad gali gyvent, kaip nori.

O kol kas tikiuosi, kad lankydamasis čia gausi naudos.

Taip.

Puiku.

Taip. Lankydamasis čia šį tą gaunu.

Aukų.

Net ne šitų aukų.

Pasižadėkim.

-Manęs užtenka ir turiu pakankamai. -Manęs užtenka ir turiu pakankamai.

-Nusipelniau laimės. -Nusipelniau laimės.

-Aš dėkingas už tai, kas esu. -Aš dėkingas už tai, kas esu.

-Visiškai kontroliuoju savo gyvenimą. -Visiškai kontroliuoju savo gyvenimą.

Jie gali kartot tuos pasižadėjimus, kiek nori.

Savo problemų taip ir neišspręs.

O aš galiu.

Ir niekas nepavadins manęs didvyriu.

Tačiau radau abipusiai naudingą sprendimą

tokioms kaip Keitlin.

Tegu jie atsikrato savo monstrų, bet duoda maniškiui, ko jis nori.

Ei, Dagai.

Ką ten darai, bičiuli?

Ten kažkas yra, Mičai.

Dieve. Nieko ten nėra, Dagai!

Brol, manai, Lobo šeima mums ims ir atleis?

Pavogėm jų kvaišalus, biče.

Nenoriu girdėt, Dagai!

-Prakeikimas. -Velnias.

-Čia buvo geriausia dalis. -Kas per velnias?

Kaip tik todėl nereikia tiest iškylos patiesalo prie krūvos šuns...

šūdo! Gerai.

Labas, Mičai.

Klausyk. Pala, pala, pala.

Gerai, palauk.

Aš atsiprašau.

Gerai? Atsiprašau.

Per vėlu atsiprašinėt.

Paėmei tai, ko niekad negalėsi grąžint.

Galim grąžint! Ne problema.

Tiesiog viską grąžinsim.

Štai. Prašom!

Pasiimk. Ne problema.

Kas čia?

Narkotikai, kuriuos nušvilpėm iš tavo boso, pone.

Atleiskit.

Kuo mane laikot?

Žudiku, kurį pasiuntė mus nužudyt.

Aš labiau...

Aš kur kas...

kur kas...

blogesnis.

Aš Keitlin draugas.

Dieve...

Dink iš čia.

Palaukit.

Ką sakei apie jums pasiųstą žudiką?

Kas tu?

Keitlin draugas.

Labiau pažįstamas.

Ten atrodei mažesnis.

Juokinga.

Atrodo, nebeturi peilių.

Klydau.

Aišku, kad žudoma pagal planą. Pasitelkiau Apačą Džo.

Jis išpjauna žmonėms liežuvius medžiokliniu peiliu.

Tik pasakyk, kad jo vardas rasistinis.

Nagi!

O, šūdas!

O, šūdas!

Šūdas.

Kas per velnias?

Kas per velnias?

Šįvakar gėrėt, pone?

Ne. O ką? Jums įdomu?

Gerai. Nešdinkis iš čia.

Viskas gerai, partnere?

Taip.

Tik pikta, kad terliojamės su šūdais, kai vykdomi tikri nusikaltimai.

Vairavimas išgėrus - tikras nusikaltimas.