Cruella

O, ne. Pradedame nuo čia? Tiek to.

Aš visada buvau ypatinga.

Ne visiems patikau.

Kaip nepasisekė.

Bet turėjau įtikti ne visiems...

Štai dar vienas ypatingas faktas.

Šis pakabukas - mano mirties priežastis.

Bet užbėgu įvykiams už akių.

Anksti supratau, jog pasaulį matau kitaip nei visi.

Žiūrėk!

Iškarpa - ne tokia. Siūk pagal iškarpą.

Štai kaip reikia.

- Bjauru. - Ir ne kaip mama.

Kaip žiauru. Tavo vardas - Estela, o ne Kruela.

Ginčijausi ne su ja, o su pasauliu.

Žinoma, mama tai suprato. Ir dėl to nerimavo.

Atmink, turi tokią pat teisę čia būti kaip ir kiti.

Jiems pasisekė, kad tu atėjai.

Sutinku.

Tai ką sakysi Kruelai, kai ji norės tave užvaldyti?

Ačiū, kad atėjai, bet geriau išeik.

Puiku. Atsisveikink su ja.

Viso gero, Kruela.

Užsidėk skrybėlaitę.

Man jos nereik.

Būk mandagi. Ir gera.

Ir draugiška.

Kaip ten sakoma?

"Aš - moteris. Tuoj užriaumosiu."

Toks požiūris dar nebuvo populiarus 1964 m.,

bet jau greit.

Labas, mano vardas Estela.

Žiūrėk. Skunkas pabėgo iš narvo.

Gražus švarkas.

Labas, aš - Anita.

Estela.

Nekreipk į juos dėmesio.

Tą ir padariau. Bet neilgam.

"Nekreipti dėmesio"?

Juk ką tik sakiau "Tuoj užriaumosiu".

Mušk! Mušk!

Kai kurie to negalėjo pakęsti.

Tai - dėmė tavo reputacijai.

Tiek to, to negalėjo pakęsti daugelis.

Pakaks.

Taip jai ir reikia!

Draugų rasdavau netikėčiausiose vietose.

Labas.

Jis tapo mano draugu.

Čia - šuo?

Badis. Radau jį.

Tik ne jis.

Ji. Anita Darling. Nuostabi pavardė.

Pradinės mokyklos metais kelią skyniausi riaumojimu.

Beveik.

Manau, akivaizdu, kas bus toliau.

Estela, esi šalinama...

Aš atsiimu ją iš jūsų mokyklos.

Aš ją pašalinau.

Per vėlu, nes aš ją atsiimu, taip ir įrašykite.

Aš pasakiau "šalinu". Aš tai ištariau.

Nebuvo.

Netiesa.

Turiu pasakyt, jūsų mokykla vaikuose skatina bjaurų elgesį,

o ne kūrybiškumą ir atjautą.

Ar genialumą.

Lauk.

Lauk!

Būti genijumi yra viena.

Bet auginti genijų - visai kas kita.

Londone, mes atvykstam!

Kad neturim iš ko rinktis.

Netekai mokyklos. Nėra ką švęsti.

Na...

Madų dizainere mažame miestelyje netapsi.

Važiuojam čia?

RIDŽENTO PARKO FONTANAS

Į Ridžento parką? Puiku.

Nuvažiavusios į Londoną, visų pirma

nueisim prie fontano, išgersime arbatos

ir pagalvosim, kaip sėkmingai įsikurti Londone.

Kodėl vilki geriausią savo suknią?

Pakeliui užsuksime į vieną vietą.

Paprašysiu draugės paramos, kol atsistosim ant kojų.

Kokios draugės?

Nesvarbu. Mūsų padėtis dabar - prasta.

Nuo šiol būsiu klusnesnė, mama.

Pažadu.

HELMANŲ DVARAS

Šis pažadas buvo nuoširdus.

Kai tokia mergaitė kaip aš duoda tokį pažadą,

į tokią vietą jos neveži.

Kur mes?

Pasilik. Jis - gražus.

Verčiau nereikia. Vieną dieną jis atiteks tau.

Tai - šeimos relikvija.

- Pasaugosi kol grįšiu? - Tikrai?

Eime, Badi.

Estela.

Rimtas balsas.

Sėdėk mašinoje. Aš - greit.

Mama!

Kad niekas tavęs nepastebėtų.

Kad niekas nepastebėtų manęs su skrybėle?

Būtent. Myliu tave.

Aš tave - dar labiau.

Nesijaudink, ji greit grįš.

Aš stengiausi ramiai sėdėti.

Ten - kailis ir šifonas? Vienoje suknelėje?

Bet kaip matote, šį pažadą sulaužiau.

Truputį.

Tai bus ekstravagancijos viršūnė.

Kaip visada, tiesa?

Lauk rytiniame sode. Pasistengsiu padėti.

Pamaniau, kol mama kalbės su paslaptingąja drauge,

aš tik dirstelėsiu.

Bėda tik, kad tas dirstelėjimas mane apakino.

Nesupratau, nei kur atsidūriau, nei kas ten vyko.

Žinojau tik viena - pirmąsyk gyvenime

pajutau, jog mano vieta - čia.

Badis, deja, taip nesijautė.

Badi! Ne!

Sugavau.

Maukis skrybėlę, kol niekas to nepamatė.

Dėl to, kas vyko toliau, galėjau apkaltinti Badį.

Nedidelės paramos, kol atsistosime ant kojų.

Tačiau aš viską dar labiau sugadinau.

Viešpatėliau!

Po galais!

Aš tylėsiu ir niekad daugiau čia negrįšiu.

- Mama! - Ji - mano gyvenimas.

Ne!

Nėra žodžių.

Nutiko siaubingiausias dalykas.

Tai buvo mano kaltė.

Policijos komisare Vestonai!

Ta moteris... Ji man grasino, reikalavo pinigų. Aš...

Aš užmušiau mamą.

Manau, jie kažką vijosi.

Apieškokite teritoriją!

Ir tą akimirką...

Apieškot teritoriją!

...geriausia, ką galėjau padaryti -

bėgti.

Ir aš bėgau ilgai.

Atbėgau į Londoną.

Į Ridžento parką.

Tik arbatos negėriau.

Tai - mano kaltė, Badi.

Nebeliko mamos.

Nederėjo man ten eiti.

Aš tapau našlaite.

Mano pakabukas.

Liūdna istorija.

Geniali mergaitė virsta kvaile, pražudo savo mamą

ir lieka viena.

Bet nauja diena atneša naujas galimybes.

Ar bent porą vagišių. Horacijų...

Pone, gal duotumėte pinigėlį?

Ne, deja.

...ir Džasperį.

Labas rytas.

Nesiartink!

Horacijus buvo erzinantis berniūkštis.

Grįžk pas tėvus, mergiūkšte!

Džasperis buvo įžvalgus.

Ji neturi tėvų.

Kas irgi erzino.

O Vinkas buvo draugiškas. Tai irgi erzino.

Badi!

- Ei! - Lekiam, Horacijau.

Bet jie buvo geriau, nei kalėjimas.

Stokit!

Policija!

Ei, niekšeliai jūs!

Vos pabėgom. Ji mūsų nepavys.

Manai?

Kur mes?

Tai iš kur tu?

Kur tavo tėvai?

Mano mama žuvo.

Nutylėjau tai, jog ją užmušiau aš.

Gali prisijungti prie mūsų šutvės.

Prisijungti? Ką? Mes nesitarėme.

Mes tariamės dabar. Mergaitė mums pravers.

Apsimetinės nekalta ir nukreipinės dėmesį.

Aš norėjau tapti madų dizainere, ne vagile.

Neturi kitos išeities, tik mus.

Jis buvo teisus. Aš buvau bėglė.

Ji ir vėl verkia?

Jos mama mirė. Prisimeni, ką tai reiškia?

Žinojau, pagal ką manęs ieškos.

Kad tave kur!

Man reikia nusidažyti plaukus.

Nežinau, man patinka.

Mama tikrai nenorėjo, kad tapčiau vagile,

bet jos neliko.

Nesijaudinkit, tai - tik pradžia. Bus dar daug blogų dalykų,

pažadu.

Eime, Badi.