The French Dispatch of the Liberty, Kansas Evening Sun

Šį filmą sudaro: NEKROLOGAS, trumpas KELIONIŲ GIDAS

ir TRYS APYBRAIŽOS iš "PRANCŪZIJOS KRONIKŲ"

(toks amerikietiškas žurnalas, leidžiamas Ennui mieste, Prancūzijoje).

PRANCŪZIJOS KRONIKOS IŠ LIBERČIO, KANZASO VAKARO SAULĖS

NEKROLOGAI « Mirė 75-erių vyriausiasis redaktorius »

Arturas Hauvitzeris jaunesnysis

ŠIO ŽURNALO LEIDĖJO IŠ KANZASO SŪNUS

Ennui-sur-Blasé, PRANCŪZIJA

Tai prasidėjo kaip šventė.

Arturas Hauvitzeris jaunesnysis, koledžo pirmakursis,

nekantraujantis pabėgti nuo savo šviesios ateities Didžiosiose lygumose,

įkalbėjo tėvą, "Liberčio, Kanzaso vakaro saulės" savininką

finansuoti jo transatlantinę kelionę edukaciniais tikslais -

pasimokyt šeimos verslo

publikuojant seriją straipsnių apie keliones

vietos skaitytojams žurnale "Sekmadienio iškyla".

Per dešimtį metų po to jis subūrė geriausių

to laikmečio žurnalistų emigrantų

ir perdarė "Iškylą" į "Prancūzijos kronikas" -

tikrą savaitraštį, rašantį apie pasaulio politiką,

meną, aukštąjį ir žemąjį, madą, įmantrią virtuvę, brangius gėrimus

ir kitas žmogaus interesų sritis iš tolimųjų miestų kvartalų.

Jis priartino pasaulį prie Kanzaso.

Pas jį dirbo autoriai, kurių darbai puošė bet kurio doro amerikiečio biblioteką.

Berensenas,

Sazerakas,

Krementz,

Robukas Raitas.

Vienas reporteris, išgarsėjęs kaip geriausias gyvas rašytojas,

rašantis daugiausiai taisyklingų sakinių per minutę.

Vienas, nebaigęs anei vieno straipsnio,

tačiau linksmai šlaistęsis koridoriais tris dešimtmečius.

Vienas slapčia aklas rašytojas, energingai rašęs kitų akimis.

Nepralenkiama gramatikos asė.

Viršelius iliustravo Hermesas Džounsas.

Būdamas itin malonus autoriams,

su kitais redakcijos darbuotojais Arturas jaunesnysis elgėsi kiek kitaip.

O, ne, kas čia?

Man reikia kalakuto.

Kimšto kepto kalakuto su visais priedais ir piligrimais!

Jo finansinė sistema buvo paini, tačiau veikianti.

Jai 15 metų mokėk po 150 frankų per savaitę,

po penkis JAV centus už žodį atskaičius išlaidas.

Jo dažniausiai dalijamas literatūrinis patarimas skambėjo taip:

Pasistenk, kad atrodytų, jog pats tyčia taip parašei.

Į gimtąjį miestą jis grįžo praėjus tiksliai 50 metų po savo išvykimo...

Libertis, KANZASAS

...savo laidotuvių proga,

kuomet žurnalas skaičiavo

pusę milijono prenumeratorių iš 50 šalių.

Karklo pintinė su daugybe segtukų, lentelėmis su pavarde ir citatomis

buvo užkasta jo kape

kartu su Andrečio firmos spausdinimo mašinėle

ir krūva aukščiausios kokybės rašomojo popieriaus bei Egipto drobe.

Jį palaidojo kaip tikrą redaktorių.

Savo testamente jis nurodė,

kad po jo mirties nedelsiant, cituoju:

Presai turi būt išardyti ir išlydyti.

Redakcijos patalpos - atlaisvintos ir parduotos.

Darbuotojų kontraktai - nutraukti, išmokėjus dosnias premijas.

O žurnalo leidyba - sustabdyta visiems laikams.

Taigi,

leidėjo nekrologas bus paskutinis išleistas numeris.

Visiems prenumeratoriams, suprantama, bus

kompensuotos prenumeratos, priklausomai nuo negautų numerių kiekio.

Jo epitafija turi būti perrašyta žodis į žodį nuo lentelės,

pritvirtintos virš jo kabineto durų.

Berenseno straipsnis. "Betoninis šedevras".

Padrikos dalelytės, dvi išskirtos bendratys

ir devynios rašybos klaidos vien pirmame sakinyje.

Kai kurios jų - tyčinės.

Krementz istorija "Manifesto patikslinimai".

Reikėjo 2 500 žodžių, ji parašė 14 000

plius pastabos, išnašos, terminų žodynas ir du epilogai.

Tai - vienas geriausių jos darbų.

- Sazerakas? - Neįmanoma patikrinti faktų.

Pakeičia vardus, rašo tik apie benamius, sąvadautojus ir narkomanus.

Tai - jo žmonės.

O kaip Robukas Raitas?

Jo durys užrakintos, bet girdisi spausdinimo mašinėlės tarškėjimas.

Neskubinkim jo.

Klausimas, ko nespausdinsim?

Vienas straipsnis netelpa, net jei išleisim antrą dvigubą numerį,

kurio mes jokiu būdu negalim sau leisti.

Spaudos cecho meistras rašo. Po valandos jungia stakles.

Tu atleistas.

Tikrai?

Mano kabinete verkti draudžiama.

VERKTI DRAUDŽIAMA

Sumažinkit pavadinimą, išmeskit reklamas, o meistras tegu perka daugiau popieriaus.

Aš nė vienam neatsakysiu.

Geri autoriai. Jis juos lepino.

Jis buvo jiems kantrus. Jis juos gynė it žvėris.

Ką manai?

Aš?

Aš pradėčiau nuo pono Sazerako.

Tai buvo jo žmonės.

VIETOVĖS SPALVOS

TRUMPAI

« Reporteris su dviračiu » Herbsentas SAZERAKAS

MIESTO KADRAS 300 ŽODŽIŲ

Ennui miestas pirmadieniais pabunda staiga.

Imkime poetinės prizmės laiko mašiną

ir pasižvalgykime po šį miestą.

Ennui diena, apimanti 250 metų.

Šis didingas miestas prasidėjo susijungus keliems darbininkų kaimams.

Nepakeisti teliko tik pavadinimai.

Batų valytojų rajonas.

Praeitis - Ateitis

Mūrininkų kvartalas.

Mėsininko pasažas.

Kišenvagių aklagatvis.

Čia matote legendinį turgų,

siūliusį maisto produkcijos įvairovę

po didžiuliu stiklo bei ketaus skliautiniu stogu,

vėliau nugriautu, kaip matote,

kad čia išdygtų prekybos centras su stovėjimo aikštele.

Kaip ir kiekvienas gyvas miestas,

Ennui gali pasigirti parazitų bei padugnių įvairove.

Žiurkės, kolonizavusios požeminį geležinkelį.

Katės, kolonizavusios šlaitinius miesto stogus.

Ir anguillettes, kolonizavę seklius drenažo kanalus.

Priėmę Komuniją ir prisigėrę Kristaus kraujo,

paklaikę berniukai iš bažnyčios choro, puldinėja neapdairius pensininkus

ir kelia sumaištį.

Miegamajame kvartale - studentai.

Alkani, nenustygstantys nutrūktgalviai.

Lūšnų rajone -

garbaus amžiaus gyventojai.

Tie, kuriems gyvenime nepasisekė.

Automobilis.

Prieštaringas malonumas. Iš vienos pusės -

pypsintis, buksuojantis, lekiantis, taškantis ir čiaudantis.

Spjaudantis nuodingus dūmus ir teršiantis aplinką...

Pavojingos avarijos, didžiulis eismas, aukšta...

Bliamba!

Vietos statistikos departamentas.

Vidutinis kritulių kiekis - 750 mm.

Vidutinis sniego kiekis - 190 000 snaigių.

8,25 skenduolio kas savaitę ištraukiama iš Blasé upės.

Šis skaičius lieka nepakitęs, nepaisant gyventojų skaičiaus augimo

bei pažangos sveikatos ir higienos srityse.

Saulei leidžiantis, būreliai neregistruotų gatvės kekšių ir žigolo

keičia dieną šmėžavusius pasiuntinukus bei prekeivius,

o oras prisipildo paleistuvingo tvaiko.

Kokie garsai pažeis nakties tylą?

Ir kokias paslaptis jie pranašaus?

Gal vis tik teisinga ta abejotina maksima?

Kad visi didieji grožiai

slepia savo giliausias paslaptis?

"Žiurkės, parazitai, žigolo, kekšės."

Ar ne per riebiai šįkart?

- Nemanau. - Padoriems skaitytojams.

Man kaip tik patinka.

"Kišenvagiai, skenduoliai, kalėjimai, pisuarai..."

Ar nenorėtum paminėti gėlių krautuvės

- ar kokio meno muziejaus? - Nenorėčiau.

Ko nors gražaus?

Nekenčiu gėlių.

Beje, galėtum išbraukt antrą antrosios pastraipos dalį.

Vėliau tu tai pakartoji.

Gerai.

MENAS IR MENININKAI

ISTORIJA NR. 1

« Betoninis šedevras » J. K. L. BERENSEN

DAILININKO IR PAVEIKSLO PORTRETAS

Šio vakaro paskaitos tema:

didysis dailininkas, kūręs prancūzų

taškymo meno krypties grupės avangarde...

Ponas Mozė Rozentalis.

Plačiai pagarsėjęs, kaip žinote,

dėl dramatiško stiliaus ir kolosalaus savo vidurinio periodo masto,

o ypač dėl poliptinio-tablo kūrinio, žinomo pavadinimu

"Dešimt gelžbetonio agregato apkrovos freskų".

Mano nuomone, jis lig šiol yra vienas iškalbingiausių

ir akivaizdžiai ryškiausių savo skandalingosios kartos balsų.

Kaip šis prasmingas kūrinys užėmė

unikalią vietą šioje nuolatinėje instaliacijoje

čia, Klampet kolekcijoje?

Istorijos pradžia - valgykloje.

Paroda "Peleninės, puodai ir makramė",

kurioje eksponuojami darbai priklausė darbščiųjų rankų būrelio amatininkams,

įkalintiems Ennui kalėjimo-psichiatrinės psichų korpuse,

galėjo išnykti iš meno istorijos metraščių,

jei ne vienas nedidelis paveikslas,

nutapytas pono Rozentalio, kuris tuo metu

buvo nuteistas 50 metų kalėjimo už dvigubą žmogžudystę,

ir išvydusio šį kūrinį kolegos kalinio

iš Levanto, meno kūrinių prekeivio, pono Džulijano Kadazijaus,

kuris, lemtingo sutapimo dėka, kalėjo

kaimyniniame korpuse už antrojo laipsnio vengimą mokėti mokesčius.

Sargybini.

Kas šio paveikslo autorius?

Pilietis Nr. 7524.

Tikiuosi, jo kameroje pasirūpinta itin stipria apsauga pamišusiems.

Palydėtumėte mane? Norėčiau pasinaudoti draugiško vizito galimybe

nedelsiant.

"Nuoga Simona, Kamerų blokas "J", Darbščiųjų rankų salė".

Noriu jį pirkti.

Kodėl?