The first 200 lines.
KUR TU PRADINGAI, BERNADETA?
Ar esate girdėję, kad smegenys yra tarsi kompensavimo mechanizmas?
Tarkim, gaunate dovanų gražų deimantų vėrinį.
Atidarote dėžutę ir pašokate iš laimės.
Iš pradžių džiaugiatės,
bet kitą dieną džiaugiatės jau truputį mažiau.
Po metų pamatote vėrinį ir galvojate: „A, čia ta seniena.“
Žinot, kodėl smegenys taip elgiasi?
Dėl išgyvenimo.
Turite būti pasiruošę naujiems potyriams, nes jie gali signalizuoti pavojų.
Argi nebūtų puiku, jei galėtume tai išjungti?
Juk ne kasdien susiduriame su kardadančiais tigrais.
Mūsų smegenų numatytieji nustatymai
teikia pirmenybę pavojui ir išgyvenimui, o ne džiaugsmui ir dėkingumui.
Manau, taip nutiko ir mano mamai.
Ji taip susitelkė į pavojaus signalų ieškojimą,
jog jos mechanizmas pamiršo kreipti dėmesį į tai, kas gera.
O tėtis liovėsi įžvelgęs grožį mamoje.
PRIEŠ 5 SAVAITES
Ar bent nutuoki, kiek stiprybės man reikia?
Kaip dėl tavo noro vykti į internatinę mokyklą man plyšta širdis?
Jei nenorėjai, kad vykčiau, nereikėjo jos taip liaupsinti.
Sakai, kad kalta aš?
Kažkodėl neužkrauna.
Pagaliau.
Pamenat, sakėt,
kad jeigu gerai mokysiuos,
tai baigusi 8-ą klasę galėsiu prašyti ko tik noriu?
Aš... Mes taip sakėm?
Tik tam, kad išvengtume kalbų apie ponį.
Ponio norėjau, kai buvau maža.
Dabar noriu kitko.
Norit sužinoti ko?
Nežinau. Norim?
Ar reikės išeiti iš namų?
Šeimos kelionės į Antarktidą!
Per Kalėdų atostogas.
Po mėnesio?
Tada ten bus vasara. Tik tokiu metu ir galima vykti.
Gal ponis vis tik ne tokia bloga mintis.
Ką pasakysi, mama?
Argi kelionė nekliudys tavo darbui?
Mokykloje kaip tik mokomės apie Antarktidą.
Perskaičiau visų tyrinėtojų žurnalus.
Pristatinėsiu Šakltoną.
Dabar pats metas keliauti –
kol nenuslinko dar vienas ledo sluoksnis ir viskas neištirpo.
Negaliu patikėt, kad nė vienas nesakot „ne“.
Laukiu tavo nuomonės. Tu nekenti kelionių.
O aš laukiu tavosios. Tu turi darbo.
O, Dieve. Jūs sutinkat!
Palūkėk. Tikrai sutinkam?
Tikriausiai.
Bet tik dėl formalumo.
Kartą skaičiau, kad delfinų socialinė struktūra
sudaryta iš sąjungininkų, priešų tvarkdarių ir verbuotojų.
Panašu į mafiją arba mokyklą.
Kartais netgi vyksta kovos,
kurių metu delfinai tranko vienas kitam per galvas uodegos pelekais.
Kodėl visi protingi sutvėrimai gyvena vadovaudamiesi
tokiomis keistomis soc. struktūromis?
Odrė Geilerio Strito mokykloje atsakinga už viską.
Ji sudarė Įvairovės tarybą,
įkūrė „Vaikų-maratonininkų organizaciją“, sugalvojo „Spurgų dieną tėčiams“.
Mama kartą užsirašė būti darželio grupės pagalbininke,
bet tada kiti delfinai aptalžė ją savo uodegos pelekais.
- Dar vienas variantas – kiaulės. - Kiaulės?
Po savaitės gervuogių krūmai būtų išknisti su šaknimis.
Ar galiu kuo padėti?
Sveika, Bernadeta. Nežinojau, kad tu namuose.
Matau.
Taip...
Ar nieko, kad išsikviečiau Tomą? Jis gervuogių naikinimo specialistas.
Buvau sode, tvarkiau daugiamečius ir sodinau augalus žiemos sezonui.
Ruošiausi vėlyviems pusryčiams, į kuriuos pakviečiau
potencialių mokinių tėvus.
Skaitai mano el. laiškus?
Tik jei labai būtina.
Gervuogių virkščios pradėjo lįsti po sienomis.
Kartais taip nutinka.
Jų šaknų sistema kaip bambuko – invazinė.
Taip.
Ieškom geriausio būdo su tuo susitvarkyti.
Štai...
Aš Tomas.
Bernadeta Foks. Vizitinės neturiu.
Vieną rytą tvarkydama kompostą buvau beveik užpulta.
Šaknys išsikerojo ne tik komposto krūvoj, bet ir pakeltose lysvėse,
šiltnamyje, net sliekų komposto dėžėse.
Tokio kiekio atsikratyti įmanoma tik...
Nenoriu naudoti jokių chemijų, herbicidų ir panašiai.
Jeigu kiaulės taip pat netinka,
tuomet siūlau „CXJ Hillside Side-Arm“ trimerį.
Pats tokio neturiu. Reiktų išnuomoti.
Gerai. Aš sutinku, kad Tomas
pasirūpintų gervuogių krūmais.
Tai tiek.
Buvo malonu susipažinti.
Ačiū. Pradėsim nieko nelaukę!
Jei pamatysiu kiaulę, ji bus sulaikyta už įsibrovimą!
Brangi Mandžula,
atsirado netikėtų reikalų
ir būtų labai gerai, jei galėtum padirbėti viršvalandžius.
Nežinau, kiek Indijoje dabar valandų,
bet kuo greičiau pranešk ar galėsi, nes man reikia,
kad į vieną svarbų projektą sutelktum visą savo induistinę magiją. Taškas.
Gerai, nebeapsimetinėsiu.
Tai tikra katastrofa.
Eldžis ir aš pažadėjom Bitei šeimos kelionę į Antarktidą.
Viena iš daugybės priežasčių, kodėl nenoriu vykti,
yra ta, kad teks būti apsuptai žmonių.
Pasirodo, net mažiausiame
turistiniame laive bus dar maždaug 150 kitų keleivių,
kas reiškia,
kad būsiu įkalinta su 147 kitais žmonėmis,
kurie erzins mane savo nemandagumu,
švaistymusi, nepaliaujamu niurzgėjimu, banaliomis kalbomis
ir keistais reikalavimais maistui.
Arba dar blogiau – savo dėmesį nukreips į mane,
o mainais tikėsis malonaus elgesio.
Pradedu panikuoti vien apie tai galvodama.
Bet truputis socialinio nerimo
dar niekam nepakenkė, ar ne?
Jei duočiau tau visą kontaktinę informaciją,
ar galėtum perimti
dokumentų, vizų, bilietų
ir kitų dalykų, susijusių su mūsų kelione
iš Sietlo į Baltąjį žemyną, tvarkymą? Klaustukas.
Taip pat mums reikės visų rekomenduojamų pasiimti daiktų.
Gali naudoti tą pačią kreditinę.
Dar vienas dalykas, Mandžula.
Noriu žvejybos liemenės.
Tos su galybe užtraukiamų kišenių.
Ir, kaip paaiškėjo, mano kieme reikia išnaikinti gervuogių krūmus.
Kuo greičiau, tuo geriau.
Kaimynė Odrė neatsiklaususi maklinėja po mano kiemą.
Kas taip elgiasi! Šauktukas.
Ledaine?..
Ledaine!
Ledaine...
Kaip ten įlindai?
PASIIMTI BITĘ
Tu labai ne laiku.
Lauk!
GEILERIO STRITO MOKYKLA
Nors man labai patinka delnų atspaudai,
manau, reikia paveikslėlio, labiau atspindinčio sėkmę.
Pavyzdžiui, herbo
su kokiu nors simboliu.
Tarkim, su skaičiavimo mašinėle.
Arba su diplomais. Diplomų vaivorykšte.
Žavu.
Arba smegenų paveikslėlio, aprėdyto kepurėle ir mantija.
Nepamirškim, kad norim pritraukti tinkamas šeimas.
Supratau.
Ačiū, Minde.
Kailai! Kailai!
Ko? Ne dabar.
Tikriausiai eina daryti namų darbų.
Vėlyvuose pusryčiuose dalyvaus visi. Negavau nė vieno neigiamo atsakymo.
Tikrai?
Nepamiršk atvežti tas 12 kėdžių.
Tikiuosi, rasiu laiko.
Tai tik kėdės. Rasi.
Pastebėjai, kad pirmoji Prancūzijos ponia labai pamėgo šalikėlius?
Laukiu nesulaukiu, kada ji sužinos apie mano naująjį darbą.
Kažin, ar ji išvis žino kas tu tokia.
Tiesa. Ji siaubinga.
- Labas, mielasis. - Labas, Linkolnai.
Labas, mama.
Mūsų laukia gelbėjimo misija.
- Ką? - Ledainė užstrigo klausykloje.
Vos nepamiršau. Bernadeta!
Bernadeta!
Artinasi prielipa. Ką darysim?
- Ledainei mūsų reikia. Spausk. - Bernadeta!
O, Dieve...
- Kas nutiko? - Matei?!
- Ne. - Matei?
Dieve mano...
- Tu sveika? - Dieve...
- Viskas gerai? - Aš verkiu!
Aišku, kad negerai!
- Ji pervažiavo tau koją? - Matei?
- Ne. - Ji pervažiavo man koją!
Gerai. Palaikysi?
Na jau ne. Ji – mano šuo. Tu laikyk, o aš lipsiu.
Jokiu būdu.
Per daug pavojinga.
Nelok. Čia aš.
- Na ir dramatikė. - Mama!
Mama, viskas gerai?
Šaunuolė!
- Bite! - Viskas gerai?
Ledaine!
Blogesnio šuns už tave nėra.
- Viskas gerai? - Taip.
Tau atėjo laiškas.
ČOUT ROUZMARI INTERNATINĖ MOKYKLA
Sveikinu.
No comments yet. Be the first to leave one.