Echo 3

Labas rytas.

Atversiu žaliuzes, įleisiu saulės, gerai? Oras puikus.

Ei.

Gal išeikime trumpam į lauką?

Ten tikrai gražu.

Eime.

Aš suprantu.

Čia pusryčiai, jei nori.

Eikš.

Nuostabu, tiesa?

Mes - Kartachenoje.

Vandenynas - visai netoli.

Gal šiandien nori nusiprausti po dušu ir persirengti?

Po truputį atsigausi.

Mieloji?

Tu - saugi. Niekas tau nieko nedarys, kol aš šalia.

Aš to niekam neleisiu, girdi?

Tu kvepi svetimu.

Nekalbėk taip, girdi? Aš tavo vyras...

Tiesiog duok sriubos.

Sriubos?

Klausyk, Amber,

tau detoksikacija.

Po to, kuo jie tave kvaitino...

Mes su Bembiu manom, kad tau gali padėti raminamieji

- kad lengviau ištvertum. - Ne.

- Tu nemiegojai jau... Gerai. - Patrauk nuo manęs tą šūdą!

- Gerai. - Patrauk tai nuo manęs.

Mes tau nieko nedarysim.

Mes to nenaudosim. Aš tavęs neskaudinsiu. Eikš.

Viskas gerai.

- Tai tik tam, kad pailsėtum. - Močkrušy! Paleisk mane!

Kas per š...

Ji - kaip laukinė.

Ji traumuota.

Taip, aš suprantu. Jai - šokas po to, ką jie jai darė,

bet aš juk jos vyras, tiesa?

Argi neturėčiau kažkaip suvirpint... jos širdies?

Duok jai laiko.

Ji myli tave, žmogau.

Man skaudu.

Mes juk ją išgelbėjom, o ji kažkur plaukioja.

Aš tik noriu, kad ji atsigautų, supranti?

Spėju, tai užtruks.

Būtent.

Aš apie savo vyrą nekalbėsiu. Apie jį jau nebegalvoju, girdi?

Aš jo niekada nemylėjau. Aš apie jį negalvoju.

Sako, kad kareiviai tarnaudami išmoksta būt žudikais?

Aš nemanau.

- Biče... - Norite tiesos?

...pažiūrėk. Tai išties baisiai skamba.

Manau, kad žudikai eina į karines pajėgas.

Toks ir mano vyras. Žudikas.

Tai - ne ji. Mes abu tai žinom.

Kad išgyventum tose sąlygose, padarysi bet ką.

Kas, jei ji tapo visiškai kitu žmogumi?

Aš jos neatpažįstu.

Netrukus Mičas turi susisiekti dėl išvykimo.

Nekantrauju ištrūkti iš šitos sušiktos šalies.

Privirėm čia košės, tiesa, amigo?

Sí, señor.

Sveiki.

Kolumbiečiai.

Man garbė

kreiptis į jus.

Į drąsiausius iš drąsiausių.

Stipriausius iš stipriausių.

Mūsų karinių pajėgų elitą.

Neabejoju, kad esate pasirengę

padaryt viską, kad kolumbiečiai didžiuotųsi savo šalimi.

Noriu nuoširdžiai jums padėkoti

ir pasakyti, kad mūsų šaliai,

Kolumbijai, jūsų reikia.

Joks prezidentas nenori karo,

ir joks vadas jo netrokšta.

Bet ateina metas, kai istorija

pareikalauja mūsų priimti sunkius sprendimus.

Gero jums vėjo ir palankios jūros.

Telaimina jus Dievas.

Pone prezidente!

Tik minutėlę.

Pone prezidente!

Viskas labai painu.

Naktis buvo tyli.

Staiga pasigirdo šūviai.

Staiga prasidėjo karas, ir mes puolėm bėgti į kalnus,

ką daugiau galėjom daryti?

Jie atėmė iš mūsų namus, kur mums dabar gyventi?

Už kokius pinigus?

Gyvenom sau taikiai,

taiki bendruomenė, dirbom.

Staiga atėjo jie

it kokie velniai naktį!

Ir viską sunaikino.

Nesijaudinkit, panele.

Mes pamokysim tuos venesueliečius.

Kodėl turėtume tai daryti?

Jie mus užpuolė.

Kolumbija pirma užpuolė Venesuelą,

kad išlaisvintų ten kalinamą amerikietę įkaitę.

Vis tiek įkrėsim jiems į kailį.

Kolumbija užpuolė pirma! Ar nesuprantat?

Po to, kai Kolumbijos karinės pajėgos užpuolė Venesuelos karinę bazę,

abi šalys ėmėsi karo veiksmų.

Violeta.

Labas.

Nežinojom, kad atvyksite.

Maniau, Ernestas jums pasakys.

Nepasakė.

Noriu pakalbėti su jumis ir Amber prieš jums išvykstant.

Jūs nieko prieš?

Nagi.

Mano sesei praverstų pakalbėti su kuo nors dar, išskyrus mus.

Jai visai prastai.

Nieko nevalgo.

Bandėm jai duot raminamųjų. Ji...

Gal jūs ją įkalbėsite?

Taip. Pamėginsiu.

Labas, Amber.

Norėjau pasimatyti su tavim. Ar gerai?

Žinoma.

Aš džiaugiuosi, kad tu saugi.

Man išties blogai.

Bet aš matau, jog iš esmės tau niekas nebegresia.

Aš prisimenu savo būseną naktimis po pagrobimo.

Kaip grįždavo siaubas.

Buvo taip blogai,

kad be vaistų neužmigdavau.

Tai normalu.

Vaistai.

Manai, padės?

Aš užmušiau savo draugę.

Kažkas turi būt nubaustas.

Ačiū, Amberlain. Ačiū.

Eikš.

Pažvelk į save. Nagi.

- Ši moteris yra nekalta. - Ne, netiesa.

Tiesa.

Matai?

Ne.

Niekas niekada nesupras, ką išgyvenai.

Ne, nesupras.

Tu privalai gyventi suprasdama, kad su šia patirtimi būsi viena,

ir nesitikėk, kad galėsi pasidalinti su kitais.

Pagrobėjas turėjo visą galią, visada. O tu - nekalta.

- Aš nesu nekalta. - Esi. Tu esi nekalta, mano drauge.

Jei girtas vairuotojas partrenkia tave, sužeidžia,

ir nuvažiuoja. Ir jei policija jį vejasi, o jis žūsta bėgdamas,

tai - ne tavo kaltė.

Bet jie nenužudė vairuotojo, jie užmušė visus.

Masinės žudynės!

Tiek daug žuvusių, kad protu sunku suvokt.

Suprantu.

Nepamiršk vaistų.

Jai reikia pailsėti.

- O raminamuosius susileido? - Dar ne,

užtat ji pasakė kai ką labai įdomaus.

Taip, palaukit. Noriu, kad ir Princas girdėtų, jis - čia.

Ji sakė, kad labai daug žmonių žuvo...

minėjo masines žudynes.

Pasakykit jam tai, ką man dabar pasakėt.

Ji sakė, kad ten vyko masinės žudynės.

- Žudynės? - Taip.

Ir mane stebina,

kad Kolumbijos kariškiai tai padarė taip viešai.

- Taip. - Tiesą sakant,

pasak mano šaltinių, karinės pajėgos iš viso ten nedalyvavo.

Pala. Štai ko atėjot? Apklausti mūsų apie slaptą operaciją?

Aš nerimavau dėl jos. Tai ką atsakysite?

Atleiskit. Jis teisus.

Mes negalim kalbėt apie slaptus reikalus.

Ne. Negalim.

Neturim teisės kalbėti apie tai.

- „Slapti reikalai“? - Taip.

- Slapti, suprantate? - Žiūrėjote žinias?

- Ne, nežiūrėjom. - Tai jau pereina į mažą karą,

o abejose šalyse jau atsirado jėgos,

norinčios didelio karo.

Ar suprantate?

Ir jiems nerūpi, kas ir kodėl viską pradėjo.

Jiems nerūpi net ir tai, jog viską pradėjote jūs,

apsimetę Kolumbijos armija.

- Neigsite tai? - Taip, neigsiu.

- Taip. - Mieloji.

Viskas gerai?

Ei.

Man reikia tų migdomųjų.

Gerai.

- Ateik... - Gali man duoti?

Aš pati.

Gerai.

Nesijaudink, mieloji. Tuoj grįšim namo.

Namo aš negrįšiu.

Tai - paskutinė mano paslauga. Ne jums, o Amber.

Dinkite iš mano šalies kuo greičiau.

Įtampa auga.

Kolumbijos išpuolis Venesueloje sulaukė

staigaus atsako - Venesuelos karinės pajėgos atakavo Kolumbijos bazę.

Buvo paleistos keturios raketos.

Ir pabaigos nematyti.