Constantine

"Likimo ieties valdytojas nuspręs pasaulio lemtį" - Anonimas

Po Antrojo pasaulinio karo Likimo ietis dingo.

Meksika

KONSTANTINAS

Rodos...

Rodos, turiu tau darbelio.

Juk pakviečiau tave, tiesa?

Kai supratau, kad pats nesusitvarkysiu,

kreipiausi į tave.

Aš Konstantinas...

Džonas Konstantinas...

šikniau.

Aha, būtinai.

Kas, po velnių, vyksta?

Man reikia veidrodžio.

Tuojau pat! Mažiausiai trijų pėdų aukščio.

Nagi, greičiau!

Satanizmas ir raganavimas

Aš Krameris

Časas Krameris, šikniau.

Ką?

Aš Krameris, Časas Krameris, šikniau.

Časai! - Ką?

Patrauk mašiną!

Kam?

Tiesiog patrauk tą mašiną.

Patrauk mašiną, Časai, patrauk mašiną.

Štai, prašau, mašina patraukta.

Pakelkite veidrodį virš lovos.

Suriškite šį galą virš veidrodžio.

Henesi, per viršų.

Užsimerkit.

Ir kas benutiktų...

...nežiūrėkit.

Šypsokis, gaidy.

Linkėjimai tavo bosui!

Traukit!

Ar nesakiau, kad teks paplušėti?

Kas ten įvyko?

Matau, tie susitikimai jums labai padeda.

Išgėręs demonų nebegirdžiu ir galiu užmigti.

Juk turiu miegoti, Džonai.

Šventasis tėve, man reikia jūsų pagalbos.

Iš tiesų?

Mano pagalbos?

Ir kuo gi...

Klausyk, aš...

Šis egzorcizmas man nepatiko.

Klausykitės aukštybių balso.

Jei pastebėsite ką nors neįprasto,

praneškite man.

Šitos apsaugos jums tikrai neprireiks.

Viskas bus Iyg senais gerais laikais.

Tik keletą dienų.

Gerai.

Sutinku. Darau tai dėl tavęs, Džonai.

Kodėl taip pasielgei? Juk žinai - ši mašina ne mano.

Prašiau ją patraukti.

Jei būtum įspėjęs, kad ruošiesi numesti veidrodį su įsiutusiu demonu...

būčiau patraukęs ją toliau.

Važiuok Alvarado gatve.

Ačiū, pats žinau, kur važiuoti.

Iš manęs būtų daugiau naudos, jei daugiau žinočiau. Kaip manai?

Kito atsakymo nesitikėjau.

Prašau išrišimo, tėve, nes nusidėjau.

Išpažinties buvau...

...prieš dvi savaites.

Šiandien nušoviau nusikaltėlį.

Dar vienas mano sąraše.

Net nemačiau jo veido.

Tiesiog paspaudžiau gaiduką ir jis užvertė kojas.

Dauguma detektyvų per 20 tarnybos metų...

...nepaleidžia nė vieno šūvio.

Kodėl aš visuomet atsiduriu reikiamoje vietoje reikiamu laiku?

Kodėl žinau, į ką taikytis, kada šauti?

Kartais man atrodo, kad manyje tūno blogis.

Kad aš apsėsta.

Tavo likimas Dievo rankose. Mūsų visų likimasjo rankose.

Neleisk kaltėsjausmui pakirsti tavo tikėjimo.

O taip, aš stengiuosi.

Stengiuosi iš paskutiniųjų.

Izabele.

Izabele.

Manęs neparklupdė monstrai,

kokių nepamatysi net baisiausiame košmare.

Pasirodo, tikrasis mano žudikas - šis banalus daikčiukas.

Ne tu pirmas, Džonai.

Na, Les jau esi išgelbėjus man gyvybę. Padaryk tai dar kartą.

Vėžys sparčiai progresuoja.

20 metų tavęs čia nė kvapo nebuvo.

O dabar tikiesi stebuklo.

Na, taip. Puiki idėja.

Ruoškis, Džonai.

Tvarkyk reikalus, planuok.

Nereikia. Puikiai žinau, kas manęs laukia.

Labas rytas.

Sveiki.

Detektyve... Ne, ne, ne.

Andžela, tau nereikėtų šito matyti.

Palikite mus vienus.

Izabele.

Ji nukrito nuo stogo.

Nušoko.

Ne.

Žinau, tau skaudu tai girdėti, bet nepamiršk - ji sirgo.

Izabelė nesižudytų.

Ji nesižudytų.

Detektyve.

Nesiginčyk.

Endži, apsaugos kameros viską užfiksavo.

Palaukit! Judate žemyn?

Ne, jei tik tai būtų mano valioje.

Dar viena auka?

Ilgai laukta triumfo akimirka? Amžinos šlovės garantas?

Pamalonink mane.

Visad jūsų paslaugoms.

Esu be galo dėkingas.

Kaip jautiesi, Džonai?

Kuo šįkart nustebinsi?

Kulkų, kuriomis mėginta nužudyti popiežių, drožlės,

ampulės su švęstu Jordano upės vandeniu,

o šitai tau tikrai patiks - kvykiantis Amitvilo vabzdys.

Skamba juokingai, bet demonų ausims tai - Iyg metalu braižomas stiklas.

Ko tu vis su tais vabzdžiais tąsaisi?

Man jie tiesiog patinka.

Na, žinoma, kam gi jie nepatinka?

Atsargiau, kietuoli.

Tai drakono atodūsis.

Maniau, kad nebegali jo gauti.

Kaip čia pasakius...

Pažįstu vaikiną, kuris pažįsta kitą vaikiną.

Kas šįkart stojo tau skersai kelio?

Neseniai iš vienos mažylės išspyriau demoną karį.

Atrodo, jis bandė prasimušti į mūsų pasaulį.

Žinau, tuo sunku patikėti.

Mes jiems - marionetės, bet nedėvime "įėjimo" ženklo, Džonai.

Jie gali mumis manipuliuoti, bet niekad nepasinaudos kaip durimis.

Dėl viso pikta peržvelk metraščius. Gal rasi kokių užuominų.

Būtinai, Džonai.

Dar ko nors pageidausit?

Gal turi ko nors, kas palengvintų mano dalią?

Kosulį slopinanti priemonė

Įdomu, kiek dar tau vergausiu?

Nesi mano vergas, Časai.

Tu mano godotinas pagalbininkas.

Kaip Tonto Vienišajam reindžeriui ar Robinas Betmenui.

Arba kaip tas džiūsna ir jo draugas storulis.

Tuomet kodėl manai, kad sugebu tik vairą sukioti?

Džonai?

Juk taip nedažnai šnektelim!

Ar galėčiau paimti jūsų apsiaustą, pone Konstantinai?

Ne, ačiū, ilgai neužtruksiu.

O jūsų, ponia?

Ne, aš taip pat tik keletui minučių.

Būtinai turiu su juo pasišnekėti. Tai labai svarbu.

Pirmiesiems pirmenybė.

Jūs vienodai įžūlus, kur bebūtumėt.

Tėve. Ar turite naujienų?

Taip, kalbėjau su vyskupu.

Žinau, ko trokšti, sūnau.

Vis dar stebi mane savo visa matančia akimi?

Aš pamalonintas.

Na...

Galėčiau papasakoti apie piemenį, ganantį aikštingiausias aveles...

bet tai skambėtų nenuoširdžiai.

Ją būtina palaidoti pagal katalikų tradicijas.

Savižudybė - mirtina nuodėmė.

Ji nenusižudė.

Vyskupas mano kitaip. Puikiai žinai taisykles.

Taisykles!

Tėve.

Deividai. Juk mes kalbame apie Izabelę.

Ji tikėjo, kad ją myli tik Dievas.

Maldauju jūsų, tėve.

Apgailestauju.

Pastaruoju metu stebiu keistą demonų veiklą.

Gal ta proga pridėtum porą metelių?

Dar galėčiau būti jums naudingas.

Vis mėgini išsiderėti vietelę rojuje?

O tie išgamos, mano išsiųsti namolio?

Argi už tai nenusipelniau ramaus pomirtinio gyvenimo?

Kiek galiu kartoti? Rojaus siekiama kitais būdais.

Kodėl? Ar nesu ištikimas Dievo karys?

Ko jam dar reikia? - Įprastų dalykų.

Aukokis, tikėk.

Dėl Dievo meilės, juk aš tikiu.

Ne, tu žinai. O tai visai kas kita.

Tu regėjai.

Niekada to neprašiau. Šis prakeiksmas Iydi mane nuo gimimo.

Dovana, Džonai, kurią tu iššvaistei savanaudiškiems tikslams.

Traukdamas demonus iš mažų mergaičių.

Ir tu vadini mane egoistu?

Tai darei vedamas savanaudiškų paskatų.

Mėgindamas susigrąžinti Viešpaties malonę.

Žiaurios taisyklės: vieniems į rojų, kitiems į pragarą.

Kam visa tai?

Juk jūs mūsų visai nesuprantat.

Tau pačiai vieta pragare, mišrūne.

Kodėl aš, Gabriele?

Tai asmeniška, tiesa?