The first 200 lines.
PAGAL AIZEKO AZIMOVO ROMANUS
Jei tavo tėvai nebūtų susitikę, tavęs nebūtų.
Tiesą sakant, jei tavo pro-pro-pro-proseneliai nebūtų susitikę,
tavęs nebūtų.
Visi šioje visatoje yra unikalių porų rezultatas,
psichoistorijai jie visai neįdomūs.
Labas rytas.
Kodėl veidas toks ištįsęs?
Gal šiandien pamatysim pranašystę.
Pranašystę. Tepadeda mums Seldonas.
Eikit, pasirūpinkit mūsų svečiu. Aš mus nutupdysiu.
Neatrodo, kad tau patogu. Gaila, kad neturėjom trečios sėdynės.
Dėl manęs nesijaudink.
Aš visai nieko prieš dalintis patalpa su
perdžiūvusiomis bulvėmis ir…
„ralfbarnais“. Kas tai, po šimts?
Maisto batonėliai. Tespidiečių, skanūs.
Aš apsivėmiau?
Taip.
Jis žynio.
Spalva man netinka, bet velniop jį.
Girdėjau, kadaise vilkėjai raudoną apsiaustą.
Trumpai. Kol žyniai geriau neįsižiūrėjo į mano sielą.
Ne visi būna pašaukti.
Galima daryti gerus darbus ir už formalios sistemos ribų.
Taip. Taip pat įmanoma apgauti gobšuolius,
pasiguldyti į lovą tą, kuris to nori, ir išleisti pinigus.
Tai tu gerus darbus atlieki pasąmoningai.
Ir išvis, kas čia?
Tai…
Lokrio vynas.
Išlaikytas du amžius,
pagamintas dešimt metų prieš sukilimą Zeone.
Vieną Lokrio pusę visada apšvietė saulė,
todėl ten augo itin saldžios vynuogės.
Imperija prieš kurį laiką supleškino planetą atominiu ginklu,
taigi, šis vynas velniškai retas,
vienintelė mano žinoma prabangos prekė, verta savo kainos.
Skonis išverstų tave iš koto, broli.
Negeriu. Bet man patinka mintis apie saulėtą vyną.
Kodėl jį saugai?
Laukiu, kol įvyks kas gero, kad galėčiau atšvęsti.
Turiu jį 15-a metų, vis dar neatkimšau.
Turbūt puoselėji didžiulę viltį.
Atsiprašau, kas tu…
15-a metų, kai nutikdavo kas nors nuostabaus, pamanydavai:
- „Ne, bus kažkas geresnio.“ - Gal nenutiko nieko nuostabaus.
Taip pat sakei, kad viena planetos pusė buvo nuolat apšviesta saulės.
Pesimistai sakytų, kad viena jos pusė skendėjo tamsoje.
Kalbant apie tamsiąsias puses, nerodyčiau vyno…
Jis ne visada protingai žvelgia į alkoholį.
- Dėl alkoholio. - Žinomas šalutinis poveikis.
Mano tėvas turi čia aludę. „Keturi mėnuliai“.
- Aptarnavau daugybę girtuoklių. - Vis dar aptarnauji.
Koks tavo tikrasis vardas, broli?
Mano tėvas - seita-tespidietis.
Mes - kultūrinė mažuma, vardų neviešiname.
Gerai, jei atspėčiau, sulaužytum taisyklę
ir išgertum jį su manim dabar?
Žormetė. Orana. Kavalkada?
- Ar Kavalkada - vardas? - Ne.
Aš supanikavau. Borma? Ketrina? Agatiša.
Vade, čia Hoberas Melou.
Sefas mane pamena. Mes seni draugai.
- Melou. - Tėve.
Konstanta.
Nenumaniau, kad jūs - tėvas ir dukra.
Tikslui atidavėte vaiką. Kas būtų pamanęs?
- Kas vyksta Saugykloje? - Niekas.
Seldono nė ženklo. Saugome teritoriją.
Čia - brigados vadas Manlio, o čia - mano patikimas patarėjas Satas.
O dabar visi eikite su manimi.
Ir vėl žygiuojame pas Pranašą.
Kaip smagu.
Viskas paženklinta karališku antspaudu.
Šįryt pasirodė, kad pamačiau jį ant savo veido.
Žinot, ką?
Taip ir buvo, nes jis išsiuvinėtas ant jo sumautos pagalvės.
Nepasidažiusi kaip prasčiokė. Kur jūsų pigmentai?
Tai psichologinis efektas.
Jam pasirodys, kad atveriu save,
todėl ir jis panorės atsiverti.
Ketinu sužinoti tiesą apie savo šeimą, vienaip ar kitaip.
Moku pasinaudoti kurtizanių triukais.
Daugumos jų išmokei mane tu.
Imperijus visas paverčia kurtizanėmis.
Anksčiau ar vėliau.
Vakaris ir patarėja Ru?
Ką? Vakar vakare?
Prieš dešimtmečius.
Ru buvo sugulove Gosamerio rūmuose.
Jūsų senelis pasirinko Ru pasimatymui ir viską pakeitė.
Ji grįžo namo turtinga ir atšventė.
Keista, kad jis neužsiminė.
Jis ne mano senelis.
Atsiprašau, tiesa.
Lengva pamiršti jūsų situaciją.
Iš išorės atrodo taip keista.
Kartais keista ir iš vidaus.
Gal eikime čia?
Ten yra gražus šilelis. Labai nuošalus.
Jūsų tarnas mus prižiūrės.
Jis labai budrus.
Regis, radome jūsų nuošalią vietelę. Čia labai gražu.
Norite užduoti savo klausimą dabar?
Norite žinoti, ar aš suorganizavau pasikėsinimą?
Turite pripažinti, kad pasirinktas laikas - įtartinas.
Išties įtartinas.
Ar laikote mane tokia kvaile, kuri leistų įtarimams kristi ant savęs?
- Nenoriu tikėti, kad tai buvot jūs. - Tai ne aš.
Na štai, aš atsakiau.
Dabar jums spręsti, ar meluoju.
Kadangi buvau tokia atvira ir paslaugi…
Kaip manote, Dienys liepė išžudyti mano šeimą?
Ne.
Ar yra įrodymų?
Gera reakcija.
Manau, kad jūs su tuo nesusijęs.
Aš tikrai nesusijęs.
Jei taip nutiko, kuo labai abejoju.
Įrodymai netiesioginiai.
Bet pagalvokit apie tai.
Mane nuo sosto skyrė praraja.
Nė viena iš mane lenkusių sosto įpėdinių
nebūtų sutikusi su šia sąjunga.
O po vienos mįslingos avarijos staiga atsidūriau čia.
Silpniausia mano šeimos narė, valdanti susilpnėjusias Valdas,
kai Dienys ieško moters, pakankamai puolusios į neviltį,
kad pakiltų į Imperijos pavojingai pakeistomis sienomis, viršūnę.
Iš to naudos turėjo ir kiti.
Pavyzdžiui, jūsų patarėja Ru
iš sugulovės tapo dešiniąją būsimosios imperatorienės ranka.
Esu tikras, kad yra ir kitų įtariamųjų.
Vis tiek norėčiau žinoti, ar mano būsimas vyras galėtų tą padaryti.
Noriu pasakyti…
Turbūt…
Kaip manot, ar jūs galėtumėt?
Jei jau išsiaiškinome, kad esate tas pats žmogus.
Nemanau, kad galėčiau.
Bet su amžiumi ateina pokyčiai.
Esu pasirengęs galvoti, kad ateity galėčiau tam ryžtis.
Žinoma, jei prieš tai nebūtume susipažinę…
ir nebūčiau jūsų pamėgęs.
Jūs man taip pat patinkat.
Man patinka jūsų tiesumas.
Visada kalbėkime vienas su kitu atvirai.
Jei Dienys mano, kad jam palanku bendrauti su silpniausiu mano šeimos nariu,
jis klysta.
Tapsite įdomiu mūsų keistos mažos šeimos papildymu.
Žinote, jei jau esate tas pats žmogus,
ar kada nors spėliojote, kodėl jie nesutuokė mūsų?
Manau, būtume tikę vienas kitam.
Žavėjausi jūsų darbais.
Senesniais taip pat. Įžvelgiau ten jūsų prisilietimą.
Tik pataisau ten, kur išblukę.
Tais laikais nenaudojo tikrojo Valdų pigmento, todėl dėkoju už tai.
Esu tikras, kad tai - jūsų sumanymas.
Aš tik patariu.
O jūs ne tik spalvas atšviežinote.
Paskutinės penkios kartos piešė drąsesniu stiliumi,
o jūsų pagražinimai sugrąžino harmoniją ankstesniam kūriniui.
Ar bent jau pridengė tai, kas buvo kuklu.
Anksti pradėjau.
Šią dalį nutapiau dar būdamas Dieniu.
„Kam laukti, kol tai taps pareiga, - pamaniau, -
jei tai gali būti malonumu?“
Gosamerio rūmai nepasikeitė taip ryškiai, kaip freska.
Arba išvis nepasikeitė.
Taip pat kaip prieš 30 metų.
O jūs vis dar tokia pat graži.
Tai aš miegojau su jumis?
Pamaniau, gal sumaišiau savo Kleonus.
Ne, tai buvau aš. Numeris XVI.
Ačiū.
Vien dėl to, kad buvau atrinkta, atsidūriau politikoje, kaip matote.
Ru.
Su niekuo nekalbėjau po Ištrynimo.
Viskas keičiasi.
Jūs galite būti paskutinis Vakaris ir pirmasis senelis Kleonas.
Jei bus sudaryta sąjunga.
Tiesa. Taip.
Niekam ši santuoka per daug nepatinka, išskyrus mus su Dieniu.
Žinoma, mūsų balsai svarbiausi.
Ne karalienės?
Mano nuomonė jai svarbi, bet jūs teisus.
Ji savarankiška moteris. Nepakenčia kvailių.
Imperijus dažniausiai pasisemia išminties per vėlai.
Pavyzdžiui, dabar esu daug protingesnis nei per paskutinį mūsų pokalbį.
Aš to neprisimenu.
Ir labai gaila.
Įdomiai pasikalbėjome ir smagiai pasantykiavome.
Gera žinoti.
Saugome įrašus. Galėtume pažiūrėti, jei norėtumėte.
Mano kambariuose. Ten niekas netrukdys.
Ar išsaugočiau naujus prisiminimus?
Taip.
Poruojamės tam, kad daugintumėmės, bent jau taip mus moko.
Pati meilė yra nereikšminga…
SIVENA
…galaktikos mastu.
No comments yet. Be the first to leave one.